Kiaušidžių vėžio diagnostikos ir gydymo problemos: laukiama medikų aktyvumo

Kiaušidžių vėžys medikų dažnai vadinamas tyliuoju žudiku, nes pradiniai ligos simptomai neryškūs ir sunkiai nustatomi. Tačiau pasaulyje vis tiek su juo aktyviai kovojama, nuolat ieškoma priežasčių ir naujų gydymo metodų. Lietuvoje, deja, kai kurie jų taikomi pavėluotai, nėra bendros gydymo metodikos, mažai skiriama lėšų vėžiui gydyti. Be to, trūksta ne tik visuomenės sąmoningumo užsiimti sveikatos profilaktika, bet ir medikų aktyvumo: juk daugelį sprendimų gali priimti jie, o ne politikai.

Vilnietei Saulei kiaušidžių vėžį diagnozavo 2012 m. birželį. Moteris pasakojo, kad tų pačių metų sausį ginekologas patvirtino ją esant visiškai sveiką. Tą patį parodė ir kraujo žymenų tyrimas.

„Žinojau, kad po 45-erių reikia atlikti profilaktinius tyrimus, todėl aš, kuri stengiuosi gyventi tvarkingai, juos darydavausi reguliariai. Tuomet birželį man pasiūlė su nuolaida atlikti krūties ir kiaušidžių vėžio testus. Tikrai buvau labai nustebusi ir šokiruota, nes neseniai tikrinausi, be to, nejutau jokių pašalinių požymių: pilvo pūtimo, kraujavimo, skausmų ir pan. Man buvo patvirtintas III stadijos kiaušidžių vėžys“, – sakė Saulė.

Avastinas – suteikta proga gyventi

Liepos mėn. jai daryta operacija ir iškart paskirtas chemoterapijos kursas. Jos vyras išsiuntė paklausimus didžiausioms Europos klinikoms, norėdamas išsiaiškinti, kaip kitur gydoma ir ar tai įmanoma pritaikyti Lietuvoje. Klinikos rekomendavo biologinę terapiją avastinu. Tačiau Lietuvoje juo kiaušidžių vėžys negydomas.

„Lietuvoje, paaiškėjo, chemoterapinis gydymas užtikrinamas, tačiau dėl biologinio yra problemų, mat avastinas skiriamas tik gaubtinės žarnos vėžiui gydyti, ne kiaušidžių. Kreipiausi į Valstybinę ligonių kasą (VLK). Man skyrė gydymą avastinu, gal dėl jo esu gyva. Dabar jaučiuosi tikrai labai gerai ir tikiuosi, taip ir bus. Be to, tų vaistų gamintojai man dovanojo nemokamą gydymą, – papasakojo Saulė. – Todėl labai prašau visų gydytojų ir politikų, VLK, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suteikti galimybę moterims išgyventi, paskiriant gydymą avastinu“.

Kiaušidžių vėžys – nereta liga

Seimo narė Vida Marija Čigriejienė teigė, kad kiaušidžių vėžys lieka didžiule problema daugelyje pasaulio šalių, ne tik Lietuvoje. Parlamentarė pasakojo, kad visame pasaulyje naudojama nauja chemoterapijos schema Lietuvą pasiekia 4-5 metais vėliau.

„Ir dabar trūksta cheminio arsenalo vaistų, ką jau kalbėti apie biologinę taikinių terapiją. Be to, kol kas nesukurtos efektyvios ir finansiškai pagrįstos profilaktinės programos“, – Lietuvoje kylančias kiaušidžių vėžio gydymo problemas vardijo parlamentarė.

V. M. Čigriejienė sakė, kad dažniausiai, sergant kiaušidžių vėžiu, retai apsieinama be medikamentinės terapijos: „Ši liga jautri chemoterapijai. Taip pat yra įrodyta, kad prie šio gydymo pridėjus biologinę taikinių terapiją, labai sumažėja ligos atkryčio tikimybė, kadangi taikinių terapija stabdo metastazių atsiradimą. Deja, Lietuvoje tokia terapija yra praktiškai nepasiekiama, kadangi ji nekompensuojama, jos negalima apmokėti iš retų ligų fondo, nes kiaušidžių vėžys nėra reta liga“.

Kelti socialinę visuomenės atsakomybę

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė mano, kad dažniausiai sveikata susirūpinama tik tada, kai susergama. Jos teigimu, reikėtų pakeisti tokį mąstymą, nors tai ir labai sunku, ir pagalvoti, kaip šviesti visuomenę.

„Berods Skandinavijoje yra tokia praktika: jei pacientas, kviečiamas prevencinėms programoms, tris kartus nesirodo pas gydytoją, pranešama jo darbdaviui, kad tas žmogus yra socialiai neatsakingas. Bandžiau tokį modelį siūlyti Lietuvai, tačiau susilaukiau priekaištų, kad taip pažeidžiamos žmogaus teisės“, – sakė D. Mikutienė.

Tačiau, jos nuomone, galima būtų peržiūrėti socialines ir mokestines lengvatas darbdaviams, kurie rūpinasi savo darbuotojų sveikata: „Jei darbdavys ketina investuoti į darbuotojų sveikatą, kelti jų motyvaciją, tai būtų tik viena iš priemonių per socialinių ir mokestinių lengvatų paketą suvaldyti šią ligą. Būtų sudarytos visos sąlygos pasitikrinti, net ir darbo sąskaita. Juk visi darbdaviai nori, kad jų darbuotojai būtų sveiki, darbingi. Visos prevencinės programos turi būti efektyvios ir adekvačiai finansuojamos“.

Reikia gerinti išgyvenamumo rodiklius

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja epidemiologė Giedrė Smailytė teigia, kad daugiausia kiaušidžių vėžiu Europoje sergama centrinėse ir rytinėse jos šalyse: blogiausi rodikliai Latvijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje – daugiau kaip 17 atvejų iš 100 tūkst. (Lietuvoje 12-13 atvejų iš 100 tūkst.). Išgyvenamumas Lietuvoje yra 31,7 proc., tai yra apie 10 proc. mažiau nei labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse.

„Palyginus sergamumo kiaušidžių vėžiu skaičius Lietuvoje nuo 1992 metų (beveik 400 atvejų per metus) iki 2011 metų (kiek daugiau nei 400), ryškaus skirtumo nėra. Džiugina tai, kad per dvidešimtmetį šiek tiek išaugo išgyvenamumo rodikliai. Bet liūdna, kad per 20 metų neįvyko jokių pokyčių ankstyvojoje diagnostikoje“, – tvirtino gydytoja.

Jos teigimu, taip yra dėl to, kad „neaiškios kiaušidžių vėžio atsiradimo priežastys ir nėra pirminės profilaktikos priemonių. Todėl siekiant suvaldyti šią klastingą ligą, reikia dėti visas pastangas gerinti jau susirgusių moterų išgyvenamumo rodiklius“.

Geriausia profilaktika – gimdyti

VUOI gydytojas ginekologas dr. Kastytis Žilinskas teigė, kad gimdos kaklelio vėžys dabar jau daugiau kaip 90 proc. atvejų nustatomas pirmų stadijų. Deja, to negalima pasakyti apie kiaušidžių vėžį, nes visame pasaulyje nėra ankstyvosios diagnostikos priemonių. Dažniausiai šis vėžys aptinkamas baltosios rasės moterims, negimdžiusioms, nutukusioms ir toms, kurių šeimoje buvo sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu.

„Kai kur kaip riziką mažinantis veiksnys naudojamas abipusis kiaušintakių perrišimas (pašalinimas), šis metodas pas mus nepopuliarus. Sudėtinių kontraceptinių hormonų vartojimas taip pat pripažįstama kaip riziką mažinanti priemonė. Tačiau daug geresnė nei tabletės profilaktikos priemonė yra gimdymas ir maitinimas krūtimi“, – rekomendavo gydytojas.

Galimybių yra, bet ne standartų

VUOI gydytoja onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė sakė, kad standartinis kiaušidžių vėžio gydymas – citoredukcinė operacija ir chemoterapija. Jos teigimu, medikamentinis gydymas skiriamas, atsižvelgiant į ligos stadiją, operacijos optimalumą, naviko piktybiškumo laipsnį ir ligos atkryčio greitį po pirmaeilio gydymo. Medikamentinio gydymo galimybių, anot gydytojos, yra, tačiau daugelio vaistų tyrimai dar tik atliekami, todėl jie kaip standartai negali būti naudojami.

Viena iš medikamentinio gydymo bėdų, pasak L. Daukantienės, Lietuvoje yra ta, kad ne visi vaistai yra kompensuojami, paskiriami nebūtinai efektyviausi: „Kuo veiksmingesnė terapija pacientėms prieinama, tuo jos ilgiau išgyvena. Todėl geriausi gydymo rezultatai pasiekiami efektyvų vaistą paskyrus pirmos eilės terapijai. Reiktų peržiūrėti vaistų kompensavimo galimybes, atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas. Be to, reikia suvienodinti gydymo ir kompensuojamųjų vaistų išrašymo galimybes, o gydymo metodikas – periodiškai atnaujinti, atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus“.

Nereglamentuotos gydymo metodikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė mano, kad pirmiausia reikia sudaryti sąlygas gydytojams tobulintis, o antra, reglamentuoti gydymo metodikas ir apibrėžti kriterijus: kokiose ligoninėse galima operuoti, kad būtų suteikiama kokybiška, kompleksinė onkologinė pagalba. Be to, jos teigimu, įstatymais neįteisintas multidisciplininės, arba daugiadalykės, komandos konsiliumas: „Būtent artimo susitikimo metu parenkamas tiksliausias gydymas. Deja, Lietuvoje tik atskirų gydytojų entuziazmu rengiami tokie konsiliumai“.

Pasak gydytojos, viena iš problemų – ir skiriamos lėšos.

„Lietuva nusileidžia kitoms ES šalims: praėjusių metų tyrimo duomenimis, kurie buvo paskelbti Europos chemoterapeutų draugijos, Lietuva vienam gyventojui per metus išleidžia 35 eurus. Mes pagal šiuos rodiklius užimame paskutinę vietą. To paties tyrimo duomenimis, paskutinėje vietoje esame ir pagal tai, kiek išleidžiame vienam vėžiui susirgusiam pacientui gydyti – apie 7000 eurų, arba daug kartų mažesnė nei vidutiniai rodikliai“, – vardino R. Jančiauskienė.

Individualizuoti gydymą

Profesorius Konstantinas Povilas Valuckas mano, kad, siekiant sėkmingo kiaušidžių vėžio išgydymo, pirmiausia reikia skirti efektyvius medikamentus, kurie patvirtinti ir įrodyti tyrimais. Kitas dalykas, pasak profesoriaus, svarbu kurti ne standartinius gydymo metodus, bet reikia individualizuoti gydymą.

„Pas mus institute yra multidisciplininės komandos, kurios sprendžia, kas konkrečiam pacientui geriausiai tinka. Kiekvienas yra skirtingas ir taikydami naujausias technologijas galime gauti geriausių rezultatų“, – įsitikinęs K. P. Valuckas.

Eksperimentai – mokslininkams

Akreditavimo tarnybos viršininkas prof. Juozas Galdikas įsitikinęs, kad nors nėra bendro protokolo, kiekviena įstaiga nustato diagnostikos ir gydymo metodus. Taigi siekdami bendros metodikos tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti patys gydytojai: patys parengtų standartus ir perduotų SAM.

„Tada išvengtume nekompetencijos, ne viso gydymo mažesnėse ligoninėse. Tuomet ir lėšos pasiskirstytų racionaliau“, – mano J. Galdikas.

Be to, jo teigimu, „eksperimentus turėtų daryti mokslo įstaigos, jie turėtų būti finansuojami iš mokslo dalies. Iš VLK turėtų būti finansuojamas tik moksliniais tyrimais patvirtintas gydymas“.

Laukiama medikų aktyvumo

Seimo narys Antanas Matulas stebisi, jog medikai ne veikia patys, tačiau tikisi politikų sprendimų: „Keista, kad medikai tikisi, jog politikai, Seimo nariai ims ir patvirtins gydymo metodikas. Kiekviena įstaiga gali patvirtinti savo, tačiau kiek metų praėjo, o kai kurios dar neturi. Mes, politikai, galime paveikti, kad sveikatos apsaugos sistemoje atsirastų daugiau lėšų. Galimybių yra, tik trūksta ryžto“.

Be to, parlamentaras įsitikinęs, jog tai, koks gydymas efektyviausias, turėtų spręsti patys gydytojai.

„Atėjo laikas ne VLK spręsti, nuo kokio vaisto pradėti chemoterapiją, bet gydytojams. Jei reikia nuo brangesnio ir efektyvesnio vaisto pradėti, tai taip ir darykite. Norime jūsų drąsos ir aktyvesnės veiklos. Valstybę ir gydymo sistemas kuria ne politikai, o mes, aktyvūs piliečiai“, – tvirtino A. Matulas.

Valstybė turi lėšų

SAM viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė įsitikinusi, jog valstybės ižde lėšų gydymui pakanka, tačiau trūksta pačių medikų veikimo.

„Mokėdami mokesčius sudedame į iždą pinigų. Jų yra. Ir atrasti lėšų programoms galima. Tačiau Seimas už gydytojus nepadarys namų darbų. Priminsiu, kad vasario mėnesį pacientų organizacija kreipėsi į SAM ministrą, vyko diskusija, kurioje sutarta, kad medikai paruoš diagnostikos ir gydymo metodiką. Bet per beveik tris mėnesius ji dar neparengta. Nuo 2013 m. nė vienas medikas nesikreipė dėl naujų vaistų finansavimo iš PSDF lėšų. Taigi, mieli medikai, jūs patys nepadarėt namų darbų“, – sakė viceministrė.

J. Zinkevičiūtė siūlė kalbėtis ir taip spręsti problemas: „Kalbėkimės, valstybė turi lėšų, o jei neduoda, tai kodėl neduoda mūsų visų pinigų?“