Lapkričio pabaigoje Latvijoje duris atvėrė naujas stereotaksinės radiochirurgijos centras „Sigulda“. Čia taikoma moderniausia Baltijos šalyse vėžio gydymo technologija „CyberKnife“ – navikai šalinami sudėtinga robotine sistema.
Ji leidžia efektyviai padėti ligoniams, kuriems augliai atsirado prie ypač jautrių organų sistemų arba sunkiai pasiekiamose kūno vietose. Modernios technologijos procedūra nesukelia pacientui skausmo, keliskart sutrumpėja gydymo trukmė, išvengiama skaudžių komplikacijų.
Iš JAV Silicio slėnio atkeliavusi „CyberKnife“, susidedanti iš linijinio greitintuvo, valdomo roboto „ranka“, ir vaizdais kontroliuojamos spindulinio gydymo sistemos, instaliuota naujame privačiame medicinos centre Siguldoje. Ši sistema – pasaulyje jau veikia per pusantro šimto „CyberKnife“ – leido sugrąžinti sveikatą daugiau kaip šimtui tūkstančių onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Dabar naujosios technologijos pranašumais bus galima naudotis ir kaimynystėje, Latvijoje.
„Moderni „CyberKnife“ technologija tobulai tinka ligoniams, kenčiantiems nuo įvairių galvos smegenų navikų, atsiradusių prie jautrių klausos, regos ar nervų mazgų sistemų, stubure ir kitose sunkiai pasiekiamose organizmo vietose, gydyti, – tvirtina stereotaksinės radiochirurgijos centro „Sigulda“ vadovas dr. Maris Skromanis. – Šis neinvazinis gydymo metodas geriausias, o kai kada ir vienintelis, tuomet, kai paciento negalima operuoti įprastu būdu arba saugiai taikyti spindulinės terapijos, nes baiminamasi galimų regos, klausos, koordinacijos komplikacijų arba net pavojaus gyvybei. „CyberKnife“ leidžia gydyti ne tik galvos smegenų, stuburo navikus, bet ir prostatos, kepenų, plaučių, kasos vėžį, taip pat trišakio nervo neuralgiją.“
Taikant šią sistemą užtenka nuo 1 iki 5 stereotaksinės radioterapijos seansų – jų skaičius priklauso nuo bendros paciento sveikatos būklės, naviko prigimties ir dydžio. Palyginkime: gydant tradiciniu būdu panašiam efektui pasiekti reikia net 30–40 įprastinės radioterapijos procedūrų. Labai svarbu, kad po 30–50 minučių trukmės seanso pacientas gali saugiai grįžti prie kasdienio gyvenimo, jam nereikia gulėti ligoninėje. Gydymas nėra skausmingas ir neteikia psichologinio diskomforto.
„CyberKnife“ leidžia specialistams didelę jonizuojančios spinduliuotės dozę nukreipti tiksliai į naviką iš daugiau kaip 1200 kampų. Technologijos tikslumas – 0,5–0,95 milimetro. Svarbu, kad taikant šią sistemą naudojami ir anksčiau atliktų magnetinio rezonanso (MR) bei kompiuterinės tomografijos (CT) tyrimai, dažnai atsižvelgiama į pozitronų emisijos tomografo – kompiuterinio tomografo (PET-CT) ir angiografijos duomenis. Pagal juos profesionalūs specialistai tam tikra įranga atskiria sveikus audinius ir organus nuo švitinamųjų. Bene didžiausias pranašumas – galimybė stebėti net menkiausius paciento organų judesius ir paties auglio poslinkius bei pagal tai koreguoti spinduliavimą nepažeidžiant sveikų audinių ir išvengiant komplikacijų.
Greitesnis ir efektyvesnis gydymas
Tarptautinės kompanijos „Interlux“, kurios įmonių grupei priklausanti UAB „SORmedica“ Latvijoje sėkmingai įdiegė „CyberKnife“ sistemą, vadovas dr. Audrius Matuzevičius naująją technologiją vertina kaip proveržį Baltijos šalyse gydant tiek piktybinius, tiek gerybinius auglius: „Šios modernios robotinės radiochirurgijos sistemos diegimas tapo unikalia patirtimi net ilgametę medicinos technologijų praktiką turinčiai mūsų kompanijai. Medicinos įrangos srityje specializuojamės jau daugiau kaip 20 metų, tačiau tokios didelės apimties ir svarbos projektas „Interlux“ įmonių grupei – pirmasis. Džiaugiamės galėdami prisidėti atverčiant naują onkologinių ligų gydymo puslapį Baltijos valstybėse.“
Laukiama ir Lietuvoje
Pasak UAB „SORmedica“ vadovo Andriaus Nikanorovo, nors kaimynystėje turėdami modernią „CyberKnife“ sistemą galime jaustis saugiau, „roboto-gydytojo“ laukiama ir mūsų šalyje: „Lietuvos universitetinės gydymo įstaigos jau keletą metų svarsto galimybę įdiegti modernią stereotaksinės radiochirurgijos sistemą. Latvijai aplenkti Lietuvą padėjo verslas – ypač aukšto lygio medicinos centrą įsteigė privati bendrovė, o strategiškai svarbų ir mediciniškai pagrįstą projektą iš dalies finansavo Europos Sąjungos fondai.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo neurochirurgo Artūro Šitkausko komentaras
– Kasmet Lietuvoje užregistruojama 17 tūkst. naujų vėžio atvejų, tarp jų – sunkiai aptinkamų ir dar sunkiau gydomų galvos, stuburo smegenų navikų, esančių netoli jautrių, gyvybiškai svarbių centrų. Kuo ypatinga tokių pacientų diagnostika ir gydymas?
– Ji sudėtinga ir reikalaujanti itin pažangių technologijų, kiek įmanoma mažiau žalojanti, mažiau invazyvi. Galvos navikai vystosi giliai, iš paviršiaus yra nematomi ir neužčiuopiami. Jie diagnozuojami ir gydomi šiuolaikinėmis technologijomis, tokiomis kaip magnetinis rezonansas, chirurginė biopsija, stereotaksinė radioterapija ir kt. Visos smegenų struktūros labai svarbios, kai kada jos yra visiškai greta, todėl naujųjų technologijų tikslumas, galimybė paveikti tik naviko židinį, išsaugant aplinkinius sveikuosius audinius, turi ypač didelę reikšmę. Norint pasiekti naviką neretai būtina aplenkti arba pastumti sveikąsias struktūras, o jos į tai gali sureaguoti ir net nukentėti. Mūsų tikslas – kad po tokių giluminių struktūrų operacijos pacientas būtų sveikas, darbingas ir galėtų normaliai gyventi, kad neliktų sunkių pasekmių, tokių kaip paralyžius, regėjimo ar kitų organizmo funkcijų pakenkimai.
– Kaip vertinate radiochirurginės robotinės „CyberKnife“ sistemos galimybes?
– Europoje panašios technologijos jau pažįstamos. „CyberKnife“ – tai modernesnė stereotaksinės radiotepijos atmaina. Jos idėja – tikslus radioterapinis gydymas.
„CyberKnife“ spindulinis linijinis greitintuvas, arba spindulių šaltinis, yra sujungtas su robotu, kuris tiksliai nustato auglio lokalizaciją, priveda prie jo spindulių šaltinį ir leidžia jį naudoti ypač taikliai. Šia sistema galima pasiekti bet kurią kūno vietą be jokių apribojimų. Dėl to išsiplečia jos taikymo indikacijų spektras ir auglių dydžio ribos. Galima operuoti įvairiausio dydžio, net ir visiškai mažus, auglius, priklausomai nuo jų biologijos bet kurioje kūno vietoje. Tai tiksli ir aplinkinius sveikus audinius tausojanti sistema. Jos tikslumas tiesiog nepalyginamas su standartiškai taikomu spinduliavimu, nes prietaisai lazeriu ir rentgenu fiksuoja menkiausią organizmo judesį (kvėpavimo, širdies plakimo, smegenų pulsavimo), o po kiekvienos spindulių dozės iš naujo apskaičiuoja auglio lokalizaciją. Neteigiame, jog „CyberKnife“ yra revoliucija, tai – nuolat tobulėjančių šiandieninių skaitmeninių technologijų panaudojimas gydymo kokybei gerinti.
– Sistema pristatoma kaip nesukelianti pacientui nei skausmo, nei kitų nemalonių pojūčių. Po gydymo seanso jis gali grįžti namo... Tai priskirtina dienos stacionaro paslaugoms?
– Iš principo taip. Spinduliavimo seansas užtrunka apie valandą, pacientas paprastai neguldomas į ligoninę. Ir tie ligoniai, kurie vykdavo šios procedūros į kitas šalis – Turkiją, Vokietiją, Švediją ar Čekiją, po jos galėdavo net tą pačią dieną grįžti namo.
– Kokiems pacientams indikuotinas šis gydymas? Ar siųsite juos į Latviją?
– Dažniausiai tai galvos smegenų auglius turintys žmonės, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti taikomas chirurginis gydymas: auglys labai pavojingoje vietoje, sudėtinga kraujagyslių patologija, paciento apsisprendimas atsisakyti operacijos ir jo finansinės galimybės, nes gydymas – mokamas. Ligonius, nusprendusius gydytis robotine stereotaksine radioterapija, labai kruopščiai atrenkame. Todėl nesame nusivylę šia sistema: sulaukėme tokio efekto, kokio ir tikėjomės.
– Ar „CyberKnife“ reikėtų ir Lietuvoje?
– Sistema yra tiksli, smarkiai sumažina komplikacijų riziką ir sutrumpina gydymo laiką, leidžia gydyti net sudėtingiausios formos vėžį. Pasaulyje stereotaksinės radioterapijos taikymas tampa onkologijos standartu. Manau, šių sistemų, kaip ir magnetinio rezonanso aparatų, po kelerių metų Lietuvoje turėsime ne vieną.
Valentina JAKIMAVIČIENĖ