Virusiniu hepatitu C sergantys ligoniai gali būti gydomi be interferono

Didelė dalis hepatitu C sergančių pacientų kenčia nuo interferono, skiriamo gydymui, nepageidaujamų poveikių. Neseniai paskelbti tyrimo SOUND-C2 duomenys rodo, kad interferonas kai kuriais atvejais nepagerina gydymo rezultatų ir jo galima neskirti.

Tyrimo rezultatai

Į tyrimą įtraukti 362 ligoniai, iki tol negavę jokio gydymo. Visiems pacientams buvo diagnozuotas hepatitas C. Tyrimo dalyviai suskirstyti į 5 grupes, kuriose skirtas gydymas faldapreviru, deleobuviru ir ribavirinu skirtingomis dozėmis ir schema, taip pat farlepreviru ir deleobuviru be ribavirino. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo virologinis atsakas 12 savaičių po gydymo pabaigos.

Atsakas į gydymą nepriklausė nuo gydymo trukmės. Trumpesnį gydymą 16 savaičių kursu gavusių pacientų grupėje nustatytas didesnis ligos recidyvų dažnumas, negu tarp pacientų, gydytų 28 ar 40 savaičių. Pirmojo genotipo virusą turintiems ligoniams recidyvų dažnumas visose tyrimo grupėse buvo panašus, todėl tyrimo dalyviai padarė išvadą, jog šio tipo virusą turintys pacientai gali būti efektyviai gydomi dviem tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais preparatais ir ribavirinu.

Išgyja tik kas antras

Lietuvoje nėra statistikos, kiek mūsų šalyje yra sergančiųjų hepatitu C.

„Visose šalyse stebimas panašus sergančiųjų skaičius – 2-3 proc. visuomenės. Remiantis šiais duomenimis, galima manyti, jog mūsų šalyje yra 60-80 tūkst. sergančiųjų hepatitu C. Šiuo virusu užsikrečiama per kraują ir kitus kūno skysčius“, – sako Vilniaus universiteto docentė, infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.

Pasaulyje 2002 m. buvo registruoti du vaistai hepatitui C gydyti – pigeliuotas interferonas ir ribavirinas. Šis derinys mūsų šalyje SAM potvarkiu buvo pripažintas gydymo standartu tik po 6 metų. „Teigti, kad interferonas yra prastas medikamentas, nereikėtų. Jis daugeliui žmonių padėjo pasveikti. Taip, jis turi stiprius pašalinius poveikius ir kai kurie žmonės jo netoleruoja. Šio vaistų derinio efektyvumas siekia 40 proc. (1 genotipo infekcija) – 60 proc. (ne 1 genotipo infekcija). Kaip sutrumpinti gydymo kursą, atsisakyti interferono dėl jo neigiamų padarinių – apie tai galvojama ne vienerius metus. Ypač ieškoma sprendimų dėl tų žmonių, kurie nepasveiko vartodami šiuos medikamentus“, – kalba infekcinių ligų gydytoja.

Klinikinių tyrimų stadijoje

Gydytoja sako, jog prieš dvejus metus Europoje ir JAV buvo registruoti du nauji medikamentai hepatitui C gydyti – telapreviras ir bocepreviras. Lietuvoje šiuos vaistus išbandė tik 84 žmonės, ir tik dėka specialių programų, kai šalies medikams išreiškus norą vaistus tiekiančios įmonės kompensavo gydymo kursą tam tikram skaičiui žmonių. Gydymo kursas šiais vaistais vienam žmogui kainuoja 30 tūkst. eurų. Šiuos vaistus išbandę lietuviai, pasak medikės, jau buvo gavę prieš tai ne vieną gydymo kursą ir jis nebuvo efektyvus.

„Teko lankytis Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos gydymo įstaigose, ten kiekvienas sergantis hepatitu C gauna šiuos naujus medikamentus. Lietuvoje dvejus metus rašome raštus, argumentuojame ir prašome, kad šie vaistai būtų kompensuojami. Nematome net mažiausio pokyčio ir jokios reakcijos iš mūsų valdžios institucijų. Labai apmaudu. Žmonės yra girdėję apie tą vykdytą programą, jie ateina, klausia, kaip jiems irgi gauti tų vaistų. Deja, programa jau nebevyksta. Be to, programa tikrai negalėjo patenkinti visų sergančiųjų poreikio gauti gydymą. Belieka laukti, kada valstybė juos pradės kompensuoti. Kada tai bus, nežinia“, – apgailestauja medikė.

Ji sako, jog šiuo metu apie 15 naujų preparatų hepatitui C gydyti yra tiriami, trys iš jų jau registruoti įvairiose šalyse. „Kasdien medikus pasiekia žinutės apie šių preparatų tyrimų etapų rezultatus.

Kiekvienas naujas medikamentas nori būti pranašesnis už kitą. Tačiau dauguma jų yra tik klinikinių tyrimų stadijose. Kalbant apie minėtą tyrimą, galiu pasakyti, kad svarbus yra virologinis atsakas po 6 mėnesių, o 12 savaičių – tik tarpinis rezultatas. Dėl jo galima džiaugtis, tačiau kitos 12 savaičių gali duoti priešingus rezultatus“, – sako doc. L. Jančorienė. Pasak infektologės, tarptautinėse konferencijose kalbama apie 5-6 tablečių kombinaciją ir kad nereikės vaistų leistis.

„Įvertinus, koks yra naujų medikamentų mūsų šalyje įtvirtinimo greitis, tikėtina, kad šie nauji vaistai prieinami mūsų šalyje bus ne greičiau kaip po 10 metų. Be to, jie bus labai brangūs – tai dar viena rimta kliūtis jiems atsirasti mūsų šalyje“, – sako gydytoja infektologė doc. L.  Jančorienė.