|
|
|
|
|
Naujas metodas nustato gliukozės kiekį kraujuje iš ašarų ir prakaito
|
Gliukozės kiekiui matuoti kraujo nebereikia
Olandijos kompanija „Noviosens“ ir Duisburgo universiteto mokslininkai sukūrė prietaisą, kuris nustato gliukozės kiekį kraujuje iš kitų organizmo skysčių. Tokie prietaisai nėra jokia naujiena, tačiau iki šiol jie buvo per daug sudėtingi, brangūs ir suvartodavo per daug energijos, kas neleido pradėti masinės gamybos.
Biosensorius yra 0,5×2 mm dydžio, jis integruotas į 0,7×10 mm dydžio schemą, kuris yra visa diagnostikos sistema. Šis prietaisas gali būti pritvirtintas ant odos arba greta akies ir gali matuoti cukraus kiekį pagal ašarų ar prakaito koncentraciją. Matavimų duomenys bevieliu metodu perduodami į mobilų prietaisą, pvz. telefoną, ir pacientas nuolat gali pasitikrinti savo gliukozės kiekį kraujuje neinvazyviu metodu.
Mokslininkai jau mato ir naują perspektyvą, ties kuria šio metu dirba – šis biosensorius gali per atstumą būti suderintas su insulino perfuzoriumi, kuris pagal gliukozės koncentraciją parinktų reikiamą insulino kiekį.
Kaip šį prietaisą vertina Lietuvos medikai? „Naujo prietaiso galimybės, jeigu jis ir tikrai matuos iš prakaito ir paklaida bus minimali, džiugina, bet jei šitą nors ir labai nedidelį prietaisėlį reikės klijuoti prie akies, kad pagautum ašarą, patikėkite, jūs to irgi nenorėtumėte. Tai galėtų būti patogu labai mažam pacientui (naujagimiui ). Ir dar lieka klausimas, ar šis aparatėlis bus kompensuojamas“, - nuomonę apie naujovę išreiškė Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugytoja diabetologė Kristina Zaglubockaja.
Pacientai naudoja savikontrolės aparatėlius
Ji „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog šiuo metu sergantieji cukriniu diabetu naudoja savikontrolei skirtus aparatėlius.
„Privalumas tas, kad tyrimą sergantysis gali atlikti savarankiškai ir bent kiek orientuotis savo ligos kontrolėje. Tyrimui atlikti reikalingas labai mažas kraujo lašas ir labai menkas piršto odos pradūrimas. Patogūs piršto pradūrikliai nesukelia skausmo ir infekcijos pavojus yra labai minimalus. Sergantiems antro tipo diabetu tai visiškai nebloga priemonė glikemijai kontroliuoti“, – pasakojo ji.
Sergantiems cukriniu diabetu kas 3 mėn. yra atliekamas glikuoto hemoglobino tyrimas, kuris parodo praėjusių trijų mėnesių cukraus kiekio kraujuje vidurkį procentais.
K. Zaglubockajos patirtis rodo, jog pacientai kartais skundžiasi, kad kompensuojamų juostelių nepakanka, bet dažniausiai jos naudojamos neefektyviai.
„Gal kiek sudėtingiau sergantiems pirmo tipo diabetu, kai diabetas gydomas intensyviai insulinu. Mes žinome, kad savikontrolei skirti aparatėliai turi paklaidą iki 20 proc. ir dažnų cukraus kiekio kraujuje svyravimų ne visada gali aptikti. Norint išsiaiškinti cukraus kiekio kraujuje svyravimus pacientui gali būti uždėtas nuolatinės gliukozės stebėjimo aparatėlis. Nuolatinės gliukozės stebėjimo aparatėlis nėra kompensuojamas, tai kartais kliūtis, jei pacientas negali sau leisti skirti tam tikros pinigų sumos. Tai skausmingesnė procedūra“, – sakė slaugytoja diabetologė.
