Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas sako, kad šalčio pasekmės žymiai klastingesnės nei nudegimų. Amputavus nušalusias galūnes, jei pažeista vieta negyja, gali prireikti pakartotinės operacijos.
Nors per savaitgalį spiginusį šaltį medikų pagalbos nušalusiesiems neprireikė, ligoninėje vis dar gydomi nuo šalčio nukentėję praėjusios savaitės pacientai. Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centrą praėjusią savaitę buvo paguldyti trys žmonės, nukentėję nuo šalčio. Ligoninėje vis dar gydoma Šeduvoje gyvenanti 32-ejų metų moteris, kuri į ligoninę buvo atvežta nušalusiomis rankomis. Moteriai lūžo koja, tad, negalėdama paeiti ir prisikviesti pagalbos, ji šliaužė pasiremdama rankomis. Šeduviškei gydomos abi nušalusios rankos. Medikų pagalbos prireikė ir dviem benamiams. Šiaulių rajono gyventojas galūnes nušalo ir anksčiau. Tąkart medikai amputavo dalį kojų pirštų. Dabar galūnės yra jautresnės šalčiui, tad vyras, miegodamas šiltnamyje, nepajuto, kad šąla kojos. Gydytojai sako, kad vyrui gali vėl tekti amputuoti pirštus.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo Roberto Mikalausko, nušalimai – viena pavojingesnių traumų. Skirtingai nei nudegimai, nušalimai daug klastingesni. Mat, pamatę nudegusį žmogų, medikai gali nustatyti nudegimo laipsnį, o nušalimai išryškėja labai pamažu. Pirmą dieną ant odos gali matytis tik balta, nejautri vieta, kitą dieną nušalusioje vietoje gali atsirasti pūslių. Tada, kai nušalusi oda pamėlsta, nustatomas trečias nušalimo laipsnis. Kai nušalusi vieta tampa nejautri, gali tekti ir amputuoti nušalusią galūnės dalį.
Bet ir operacija ne visada išsprendžia problemas. Pasak ortopedo-traumatologo R. Mikalausko, kartais nutinka, kad po amputacijos pažeista vieta negyja. Tuomet tenka daryti pakartotinę operaciją. Ypač didelė problema, kad žmonės neskuba gydyti nušalimo ir į medikus kreipiasi tik tada, kai nušalusios vietos – dažniausiai rankos ar kojos, ima juoduoti. Kai tenka amputuoti nušalusias galūnes, gydymui reikia labai daug ir laiko, ir pinigų.
Dažniausiai šalčio aukomis tampa neturintys pastogės žmonės. Tačiau nelaimė gali ištikti kiekvieną mūsų, todėl gydytojas R. Mikalauskas ragina praeivius nebūti abejingais, kai sniege šaltyje guli žmogus. „Abejingumas gali kainuoti kito žmogaus gyvybę. Nuo to, kiek laiko praleista lauke, kokia oro temperatūra, toks bus ir nušalimas. Jei valandą ir šalčio nedaug – gal dar ir nieko, bet jei teko nakvoti po atviru dangumi – medikų pagalba būtina“, – sako R. Mikalauskas ir pataria nušalusios vietos nešildyti karštame vandenyje, neglausti prie šildymo įrenginių. Patariama šiltai apsikloti, gerti šiltų skysčių.
