Nustatyti vėžį padeda ir cukrus

Pristatė naują technologiją

 2010 metais buvo paviešinta Amerikos maisto ir vaistų valdybos (FDA) iniciatyva – ne tik mažinti galimai išvengiamų radiologinių tyrimų pacientams skaičių, bet juos taikant laikytis dviejų principų. Pirma, tyrimas turi būti pateisinamas, t.y. radiologinio tyrimo nauda pacientui turi viršyti jo galimą žalą. Antra, radiacinė dozė turi būti optimali. Tyrimo metu turi būti taikoma tokia technologija, kuri su mažiausios radiacijos dozės pagalba užtikrintų vaizdo kokybę, adekvačią diagnozei ar intervencijai.

Radiologiniai diagnostikos metodai plačiai taikomi onkologijos praktikoje. Čia daugkartinai taikoma ne tik sudėtinga įranga, bet injekuojamos ir radioaktyvios medžiagos.

Mokslininkai leidosi į paieškas metodų, mažinančių radiaciją pacientams, sergantiems vėžiu. Buvo atlikta ne viena studija, kurių metu buvo naudojamos natūralios kontrastinės medžiagos, pvz., natrio bikarbonatas, ar ieškoma būdų, kuriais radiologinės diagnostikos apskritai būtų galima išvengti.

Dalis šių paieškų – nauja anglų mokslininkų pristatyta technologija, vadinama glukoCEST (glucose chemical exchange saturation transfer). Yra žinoma, kad augantis navikas suvartoja didesnį gliukozės kiekį nei sveiki audiniai. Nedidelis kiekis gliukozės (atitiktų   pusę standartinės šokolado plytelės) suleidžiamas prieš skanuojant MR. Jautriu skaneriu gliukozė organizme atpažįstama ir pateikiamas organo vaizdas, kuriame navikiniai audiniai atrodo daug šviesesni.

Alternatyviais metodais tikimasi pagerinti onkologinių ligų ankstyvą diagnostiką ir gydymą. Ir ne vien todėl, kad metodai, kaip šis, būtų pigūs ir saugūs, ypač pažeidžiamiems pacientams: nėščiosioms moterims ir vaikams.

Darbas su radioaktyviomis medžiagomis stambiuose medicinos centruose pablogina onkologinės pagalbos prieinamumą, kuris turėtų būti užtikrinamas lokaliose ligoninėse.

Siekiant sumažinti radioaktyviosios spinduliuotės poveikį

 „Pastaruoju metu daugybė tiriamųjų centrų, institutų, mokslininkų grupių ieško naujų radiologinių tyrimo metodų bei  bando pagerinti esamus. Šių darbų tikslas – pagerinti ankstyvą vėžio diagnostiką bei sumažinti nepageidaujamą radioaktyviosios spinduliuotės poveikį. Radioaktyvia spinduliuote pasižymi rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, branduolinės medicinos tyrimai, t.y. scintigrafija bei šiuo metu itin plėtojamas PET (pozitronų emisijos tomografija). Neturintys radioaktyvaus poveikio yra echoskopija bei magnetinio rezonanso tomografija“, – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas.

Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktoriaus Julius Žiliukas „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad didžiausias apšvitos dozes radiologinių diagnostinių procedūrų metu pacientai gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus bei atliekant intervencines radiologines procedūras. Daug didesnes dozes pacientai gauna radioterapijos metu, kai jonizuojančiąja spinduliuote siekiama išgydyti onkologinėmis ligomis sergančius ligonius.

Metodo privalumai ir trūkumai

Gydytojas radiologas A. Čiuvašovas papasakojo, kad gliukozės padidintas vartojimas navikiniame audinyje yra žinomas faktas ir taikomas radiologijoje PET skenavimo metu, kai pacientui suleidžiama radioaktyviu preparatužymėtos gliukozės FDG (fluorodeoxyglucose). Naujai aprašytas glucoCEST tyrimas pritaiko šį  gliukozės metabolizmo tyrimo metodą neradioaktyviam MR skenavimui, tam panaudojant specialiai MR signalui pažymėtą gliukozę.

Radiologas nurodė šio tyrimo privalumus: pirma, tai neturintis jonizuojančio (radioaktyvaus) poveikio, antra – funkcinio tyrimo metodas (vertinantis pakitusią medžiagų apykaitą, o ne struktūrinius pokyčius) kaip PET, tačiau turėtų būti gerokai pigesnis, nes nenaudojamas specialus aparatas, o pritaikomas esamas MR ir atsisakoma labai brangios FDG gliukozės.

Metodo trūkumu galima laikyti tai, kad  tai tik eksperimentinis metodas, atliktas su pelėmis.

„Jo laukia ilgas (bent kelių metų) eksperimentų ir tyrinėjimų kelias, kuomet būtų aiškinamasis naujo metodo tikslumas, specifiškumas, pašaliniai poveikiai. Ir tik įvertinus visus faktorius, nustačius, kad naujasis metodas efektyvesnis, pigesnis ar mažiau kenksmingas už jau esamus metodus, jis bus taikomas kasdieninėje klinikinėje praktikoje“, – pažymėjo A. Čiuvašovas.

Kontrastinės medžiagos neradioaktyvios

Šiandien Lietuvoje, – informavo A. Čiuvašovas, –  taikomi visi tradiciniai radiologiniai metodai, įskaitant PET (Kaune, greitu laiku Vilniuje). MR ir KT tyrimų metu naudojamos kontrastinės medžiagos nėra radioaktyvios.

„KT atveju – tai jodo molekulių turinti medžiaga, intensyviau sugerianti rentgeno spinduliuotę, sklindančią iš KT aparato, ir tokiu būdu padidinanti gautų vaizdų kontrastingumą. MR atveju – tai dažniausiai gadolinio molekulių turinti medžiaga, trumpinanti specifinį T1 signalą ir tokiu būdu taip pat didinanti gaunamų vaizdų kontrastingumą. Šios medžiagos nėra vaistai, tačiau turi poveikį organizmui (gali sukelti alergines reakcijas, jei pacientas jautrus kuriai nors iš šių medžiagų, retais atvejais sutrikdyti skydliaukės ar inkstų funkciją), todėl vartojamas pagal indikacijas, kai tyrimo nauda viršija galimą žalą“, – pasakojo radiologas.

Radiologinių tyrimų pagrįstumas kontroliuojamas

Bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga, norėdama pradėti naudoti naują radiologinę įrangą, turi gauti licenciją arba papildyti turimos licencijos priedą nauja įranga. Tam turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad įranga dirbs saugiai, ir su ja dirbs kvalifikuoti specialistai, apmokyti dirbti būtent su konkrečia įranga bei apmokyti radiacinės saugos klausimais.

Ar kontroliuojamas sudėtingų radiologinių tyrimų skyrimo pagrįstumas? „Pagrįstumo įvertinimas yra viena iš sąlygų, reikalingų, kad tyrimas būtų paskirtas. Remiantis Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais radiacinę saugą, kiekvienas individualus atvejis turi būti pagrįstas gydytojo paskyrėjo (tyrimą paskyrusio gydytojo) bei gydytojo radiologo. Paskirto tyrimo pagrįstumą gali įvertinti tik gydytojas, todėl tai yra atliekama vidinio ar išorinio audito metu. Ar pacientas turėjo gydytojo siuntimą radiologiniam ištyrimui, kontroliuoja ir Radiacinės saugos centro pareigūnai inspekcinio patikrinimo metu“, – paaiškino J. Žiliukas.