Miokardo infarkto aukos – vis jaunesni vyrai

Gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas sako, kad miokardo infarktas yra viena iš dažniausių kraujotakos sistemos ligų, kuria dabar serga ir jaunesni žmonės. Geriausia ligos profilaktika – reguliarūs sveikatos patikrinimai.

Nors miokardo infarktas yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, jai vis dar skiriama pernelyg mažai dėmesio. Vien pernai Lietuvoje buvo užregistruota apie 9 tūkstančiai miokardo infarkto atvejų, o tai vidutiniškai beveik po 25 atvejai per dieną. Gydytojai nuogąstauja, kad gyventojai sveikata pradeda rūpintis jau pavėluotai, o miokardo infarkto atvejai net jaunėja. „Jei anksčiau miokardo infarktas būdavo būdinga 40-60 metų amžiaus žmonėms, tai dabar nieko nebestebina miokardo infarkto pakertami trisdešimtmečiai“, - sako gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
 

Vyrai mažiau rūpinasi sveikata
Kalbėdamas apie miokardo infarktą gydytojas P. Trinkauskas pabrėžia, kad laikantis tam tikrų taisyklių, ligos riziką galima sumažinti iki minimumo. „Miokardo infarktas visuomet buvo vyresnių žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko, kad ji pakerta ir jaunesnius. Tai jau galima vadinti tendencija. Pastarieji dešimtmečiai nedviprasmiškai leidžia daryti išvadą, kad miokardo infarktas „jaunėja“. Ypač tai būdinga vyriškosios lyties atstovams, nes, mano nuomone, vyrai, palyginti su moterimis, apskritai mažiau rūpinasi savo sveikata. Net ir jausdami nemalonius pojūčius ar simptomus jie rečiau apsilanko pas medikus, jau nekalbant apie tai, kad kai jokių požymių, galimai signalizuojančių apie šlyjančią sveikatą, nejaučia, gydytojai jiems apskritai neegzistuoja“, - pastebi gydytojas.
Dauguma vyresnio amžiaus vyrų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Pasak P. Trinkausko, nemažai jų tą žino, tačiau nesiima jokių priemonių ir tiesiog su liga gyvena kaip įprastai. Tačiau taip aplaidžiai žiūrėti į organizmo siunčiamus signalus negalima. „Vyrai nesirūpina sveikata, kol įvyksta nelaimė: insultas, infarktas, hipertenzinė krizė ir panašiai. Tokie rezultatai gąsdina, tačiau manau, kad pagrindinė priežastis – mūsų mentalitetas, sąmoningumo lygis“, - sako kardiologas P. Trinkauskas.
 

Sirgti ir gerti vaistus – „nevyriška“?
Gydytojas pastebi, kad Lietuvoje gyvenantys vyrai turi keistų įsitikinimų – kad sirgti ir gerti vaistus yra nevyriška. Tai lyg ir laikoma silpnumo požymiu, atseit – „aš vyras, aš stiprus, aš nepavargstu, turėti aukštą spaudimą yra vyriška“ ir panašiai.
Vyrai taip pat labiau linkę į savęs žalojimą: daugiau rūko, gausiau vartoja alkoholį, galimai patiria daugiau streso. „Priešingai nei moterys, kurios išsikalba su draugėmis, vyrai problemas labiau linkę spręsti patys ir radikalesniais būdais labiau kenkiančiais sveikatai. Dar labai svarbi yra mityba – į ją vyrai taip pat kreipia mažiau dėmesio. Vyrų sveikatą veikia ir šiais laikais itin padidėjęs gyvenimo tempas. Tad netgi jei vyrai ir pajunta kūno siunčiamus signalus, tai jų nesustabdo ir neatgraso nuo rūkymo, alkoholio, didžiulių darbo krūvių, ne kiekvieną priverčia sportuoti ar reguliuoti savo mitybą“, - apie žalingą vyrų gyvenimo būdą kalba kardiologas.
 

Rizikos veiksniai susirgti miokardo infarktu
Aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, rūkymas ir cukrinis diabetas – klasikiniai miokardo infarkto rizikos faktoriai. „Žmogus gali reguliuoti kraujospūdį. Yra pačių įvairiausių vaistų, todėl galima sukomplektuoti absoliučiai kiekvienam žmogui kiekvienu unikaliu atveju tinkantį vaistų rinkinį. Problemos prasideda tuomet, kai žmonės paskirtų vaistų arba negeria, arba geria juos netvarkingai – nenuosekliai, ne mediko paskirtomis dozėmis“, - sako P. Trinkauskas.
Rūkymas itin kenkia sveikatai. Kad žmogus pasiryžtų mesti rūkyti, pasak P. Trinkausko, pirmiausia jis turi pats sau pripažinti, jog tabakas daro žalą organizmui. „Esant motyvacijai, mesti rūkyti tikrai nebus sunku. Cholesterolio kiekis, antsvoris, darbo krūvis ir netgi stresas taip pat gali būti reguliuojami. Kitaip tariant – tereikia sąmoningumo, valios ir supratimo, kad tai naudinga pačiam žmogui ir kelią ligai galima užkirsti“, - teigia gydytojas.

Sveikatai koja kiša ir genetika
Dauguma ligų žmogus suserga, nes kažkas iš giminės jomis sirgo. „Pavyzdžiui, jei 45-erių metų vyras yra hipertonikas ir sako, kad jo keleriais metais jaunesniam broliui jau atlikta aortų koronarinių jungčių operacija, o tėtis ar mama mirė nuo infarkto, į tokį pacientą visuomet žiūrime kaip pro padidinamąjį stiklą. Net jei jo gyvenime yra nedaug anksčiau išvardytų kontroliuojamų rizikos faktorių, žmogus vis vien jau yra padidintos rizikos zonoje. Turbūt visi esame girdėję pasakojant, kad kažkas visą gyvenimą rūkė po du pakelius cigarečių per dieną, dabar jam 90 metų ir žmogus apskritai pas gydytojus nėra buvęs. Tokios giminės genetikos galima tik pavydėti, tačiau tokių žmonių yra vienetai. Ir mes nei vienas negalime žinoti, kaip bus su mumis“, - sako P. Trinkauskas.
Kad pastaruoju metu registruojamas didesnis miokardo infarkto atvejų skaičius, kardiologo teigimu, įtakos turi ir gerėjanti diagnostika. Sparčiau atnaujinama ir tikslesnė tampa diagnostinė aparatūra. Kartais infarktu pavadinama nestabili krūtinės angina ar priešinfarktinė būsena, nors daugėja ir tikrųjų infarktų.

Lina ABROMAVIČIENĖ