Vaikai rizikuoja susirgti kirmėlinėmis ligomis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai užsikrečia kirmėliniais susirgimais, nes neturi higienos įgūdžių, taip pat dažniau nei suaugusieji bendrauja su savo augintiniais. Todėl ypač aktualu vasarą prisiminti apie vaikų higienos įpročius, kai vaikai daug laiko praleidžia kieme, gamtoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 metais iš viso buvo užregistruoti 2055 kirmėliniai susirgimai. Daugiau nei 80 procentų visų kirmėlinių susirgimų sudarė enterobiozė, 12 procentų – askaridozė ir apie 3 procentai – toksokarozė.

Dingo apetitas – verta sunerimti
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad užsikrėtusiems kirmėliniais susirgimais vaikams gali pasireikšti įvairūs simptomai: sumažėti apetitas, atsirasti galvos svaigimas, pakilti temperatūra, pradėti pykinti, skaudėti pilvą, varginti odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį, kamuoti tarpvietės niežulys, irzlumas.
Pagrindinės priemonės, padedančios išvengti šių susirgimų, yra labai paprastos – tai asmens higiena, švari aplinka, tinkama augintinių priežiūra bei elgesys su jais.
 

Spalinės dirgina tarpvietę
Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8-13 milimetrų ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Sveikatos specialistai sako, kad vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, o per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Jie tampa irzlūs, pablogėja apetitas.
„Kirmėlaitėms šalinantis jas galima pamatyti aplink išeinamąją angą. Kai spalinių daug, niežulys gali būti jaučiamas ir dieną, ir naktį. Įtarus, kad vaikas turi spalinių, reikia atlikti tyrimus. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų“, - sako gydytoja epidemiologė A. Bartulienė.
Pasak gydytojos, šią ligą išgydyti yra nesunku, bet jei žmogus gyvena spalinių kiaušinėliais užterštoje aplinkoje, jis užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.
Spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną – dažniausiai nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų), todėl labai svarbu yra švari gyvenamoji aplinka.
Pasak A. Bartulienės, didesnę riziką užsikrėsti šia kirmėline liga turi vaikai, lankantys vaikų ugdymo įstaigas, nes tarp vaikų ši infekcija lengvai ir greitai plinta. Todėl jei vaikas lanko darželį, pramogauja stovykloje ar pas senelius kaime reikia pagalvoti apie šią infekciją ir stebėti savo vaiką.
 

Askaridozės šaltinis – sergantis žmogus
Askaridozė - kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15-40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Jie tampa pavojingi, kai subręsta dirvožemyje.
„Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną: per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridoze žmogus dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį. Dažnai liga praeina nepastebėta arba nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Sergant šia liga vaikams sumažėja apetitas, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmai ir pūtimas, odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį. Liga patvirtinama ištyrus išmatas ir radus askaridžių kiaušinėlių“, - aiškina gydytoja.
 

Toksokarozę platina katės ir šunys
Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Pasak A. Bartulienės, toksokarozę platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką.
Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, neplautas uogų, vaisių ir daržovių, vartojant atvirų telkinių vandenį. Vaikai dažniausiai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.
Pasak gydytojos, daugeliu atvejų, ypač į organizmą patekus mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų, tačiau vystantis simptomams ligonis gali pradėti karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, pykina, vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Norint patvirtinti, ar pacientas serga kirmėline liga – toksokaroze, turi būti atliekami kraujo tyrimai.

Lina ABROMAVIČIENĖ