Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus žmonių – 65 metų ir vyresni – patiria traumas. Daugiau nei pusė jų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžimai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos.
Moterys traumas patiria dažniau nei vyrai. Traumos lemia maždaug 10 procentų visų apsilankymų pas gydytoją ir sudaro 6 proc. skubių hospitalizacijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, traumos yra susijusios su judesių, kurie reikalingi tokiai veiklai kaip apsirengimas, maudymasis vonioje, namų tvarkymas, susilpnėjimu.
Lietuvoje 2012 metais nukritę žuvo 346 žmonės. Tai sudarė 0,8 proc. visų mirčių Lietuvoje. Daugiau nei pusė tokių mirčių ištiko asmenis, vyresnius nei 65 metai.
Traumų rizikos galima išvengti
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai pastebi, kad kritimą paprastai lemia ne vienas rizikos faktorius. Kuo daugiau jų veikia, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumą. Prie daugelio kritimų prisideda žinių apie rizikos faktorius ir kaip jų būtų galima išvengti trūkumas. Kai kurie žmonės tiki, kad griuvimai ir traumos yra natūralus senėjimo proceso rezultatas. Menkos žinios apie traumas lemia ir menkas žinias apie jų prevenciją.
Vienas pagrindinių traumų kaltininkų – osteoporozė. Šia liga sergančių žmonių retėja kaulų tankis, kaulai tampa trapesni. Pasak medikų, ši liga dar vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas yra nejuntamas. Osteoporozė išsivysto dėl hormonų svyravimų, kalcio ir vitamino D trūkumo bei sumažėjusio fizinio aktyvumo. Osteoporoze dažniausiai serga vyresni žmonės, ypač moterys.
Galimos prevencinės priemonės šiai ligai nugalėti: valgyti ar gerti pakankamai kalcio turinčių produktų. Moterims po menopauzinio laikotarpio reikia gauti 1,500 mg kalcio kasdien. Daug kalcio turi šie produktai: pienas, jogurtas, sūris, žuvis, taip pat daržovės, tokios kaip soja, ropės.
Gauti pakankamai vitamino D, kad pagerėtų kalcio pasisavinimas. Vitaminas D organizme susidaro natūraliai dėl saulės spindulių poveikio, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms gali reikti vartoti jo papildomai.
Reguliari mankšta – stipresnis organizmas
Dažnai traumos patiriamos ir dėl fizinio aktyvumo stokos. Nereguliarus fizinis aktyvumas arba jo nebuvimas lemia raumenų tonuso nusilpimą, sumažėjusią jėgą ir kaulų masės lankstumo suprastėjimą. Todėl medikai rekomenduoja kasdien bent po 15 min. aktyviai pajudėti, kad būtų padidintas raumenų tonusas ir kaulų stiprumas. Tam puikiai tinka vaikščiojimas ar plaukiojimas.
Kita priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmogus sunkiau orientuojasi aplinkoje, dažniau griūva namuose – tai suprastėjusi rega. Su amžiumi susijęs regos suprastėjimas – dažna kritimų ir traumų priežastis. Regėjimo aštrumui ir periferiniam regėjimui turi įtakos katarakta ir glaukoma. Šie sutrikimai trukdo saugiai orientuotis aplinkoje, ar tai būtų savi namai, ar prekybos centras.
Kad rega netaptų traumų priežastimi, reikia reguliariai lankytis pas okulistą. Taip pat atsargiau elgtis namuose - naudoti skirtingų spalvų daiktus, kad būtų lengviau atskirti įvairius objektus. Ryškiai paženklinti pirmą ir paskutinį laiptus ar kitus objektus, kurių aukščiai skiriasi. Dažniau valyti akinių paviršius.
Taip pat ir vaistai gali sumažinti protinį budrumą, apsunkinti pusiausvyrą. Kuo daugiau vaistų yra vartojama, tuo didesnė yra rizika nukristi ir patirti traumą. Ypač, kai vaistai vartojami ne pagal indikacijas. Todėl būtina žinoti vaistų galimą pašalinį poveikį. Visada pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant vaistus, paklausti, ar jie neturės neigiamos įtakos sveikatai, adekvačiai įvertinti galimą jų vartojimo riziką. Išmesti visus vaistus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Saugi aplinka namuose
Mažiausiai trečdalis visų nukritimų įvyksta namuose dėl nesaugios aplinkos. Dažniausiai nukrentama užkliuvus už ant žemės išmėtytų daiktų. Taip pat daugelį nukritimų lemia prastas apšvietimas ir turėklų nebuvimas arba jų buvimas netinkamose vietose. Jei namuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės ir kartu vaikai, naudinga būtų atidžiai apžiūrėti namus ir įvertinti galimus rizikos veiksnius. Jei įmanoma, pasikonsultuoti su slaugytoju, socialiniu darbuotoju ar visuomenės sveikatos specialistu, kurie padėtų pašalinti galimus rizikos veiksnius ir padaryti namų aplinką kuo saugesnę. Jei tai sudėtingai įgyvendinama, reikėtų prašyti jaunesnių žmonių pagalbos.
Kritimų rizika didėja su amžiumi. Kasmet apie krintant patirtas traumas praneša trečdalis 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių. Du trečdaliai tokių kritimų yra linkę kartotis per artimiausius 6 mėnesius. Dauguma kritimų pasibaigia lengvomis traumomis, bet esant psichologinei baimei vėl kristi, 25 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių atsisako užsiimti aktyvesne fizine veikla.
Vienas iš 200 65–69 metų amžiaus žmonių patirdamas traumas patiria ir šlaunikaulio lūžimą.
Vienas iš dešimties 85 metų amžiaus ar vyresnių žmonių traumos metu patiria šlaunikaulio lūžimą.
Info
