|
|
|
Burnos higiena padeda išvengti net širdies ir kraujagyslių ligų
|
Burnos ertmės skalavimas gali būti prilyginamas organizmo arterijų valymui, teigia amerikiečių mokslininkai.
Skalaujant burną mažėja cholesterolio
Biomedicininių tyrimų korporacija (Biomedical Development Corporation) Amerikos burnos ertmės medicinos akademijai (American Academy of Oral Medicine) pristatė klinikinio tyrimo rezultatus, kurie iš dalies nustebino pačius tyrėjus. Netikėta buvo tai, kad tiriamiesiems, vartojusiems burnos skalavimo skystį, rastas mažesnis LDL cholesterolio kiekis nei placebo grupėje.
Klinikinio tyrimo metu buvo vertinamas naujas produktas – burnos skalavimo skystis, kurio aktyvusis ingredientas buvo jodas. Yra žinoma, jog apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi jodo deficito riziką. Todėl buvo orientuojamasi į reikšmingą jodo įtaką žmogaus organizmui – ne tik gerinant skydliaukės funkciją, bet ir poveikį imuninei sistemai.
Šešis mėnesius buvo stebimas burnos skalavimo skysčio, turinčio jodo, gydomasis efektas sergant dantenų uždegimu – gingivitu. Burna buvo skalaujama vieną kartą dienoje, 30 sekundžių, po to vertinami uždegimo markeriai, žinant, kad jodas inaktyvuoja virusus, bakterijas, grybelius.
Rezultatai parodė, kad burnos skalavimas nauju produktu yra ne tik saugus ir efektyvus. Tiriamiesiems buvo nustatytas mažesnis žemo molekulinio svorio cholesterolio (MTL) kiekis kraujuje nei placebo grupėje.
Tiesioginis ryšys?
Nors mokslininkai kol kas negali paaiškinti sąsajų, tyrimas pateikė pakankamai įrodymų, kad yra tiesioginis ryšis tarp sveikos burnos ertmės ir kardiovaskulinės sistemos ligų. Pasak Amerikos Periodontologų akademijos atstovų, žmonės, sergantys periodonto ligomis, beveik du kartus dažniau serga širdies ligomis. Yra duomenų, kad pacientams, patyrusiems insultą, neretai nustatoma infekcija burnos ertmėje.
Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai patvirtins preliminarius studijos rezultatus ir paaiškins, kokiu būdu burnos ertmė, joje esančios bakterijos ir toksinai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Gali būti, kad burnos higiena ne mažiau nei mityba ar fizinis aktyvumas yra svarbi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Pagrindinė gingivito priežastis – burnos nepriežiūra
Gydytojas odontologas, burnos chirurgas Romas Abunevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė neabejojąs, kad burnos higiena turi įtakos ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklei – nes infekcija, esanti dantenose, po truputį nuodija ir alina visą organizmą. Nors sakyti, kad prižiūrėdamas dantis kardiovaskulinėmis ligomis nesirgsi, irgi negali, bet nepriežiūra gali šiek tiek tam „pasitarnauti“, – patikslino jis.
„Gingivitas – tai dantenų uždegimas, turįs tam tikrą priežastį. Dažniausiai jis atsiranda dėl blogos burnos higienos, kai yra apnašos ir akmenys, nuolatinis dirgiklis, kuris dirgina dantenas. Retais atvejais įtakos gingivitui atsirasti turi ir kitos organizmo ligos“, – pasakojo odontologas.
Kaip gydomas gingivitas? R. Abunevičiaus žodžiais, pirmiausia pašalinama jį sukėlusi priežastis, o po to skiriamas medikamentinis gydymas. Esant pažengusiai parodontozei, gydoma chirurginiu būdu.
Svarbiausia – tinkama burnos higiena
R. Abunevičius pataria profesionalią burnos higieną kiekvienam atlikti du kartus metuose. Arba net dažniau, – jei tai nustato specialistas.
„Visi žmonės sako, kad valosi dantis, bet, matyt, valosi netaisyklingai. Higienistas, atsižvelgęs į konkrečią burnos būklę, pamoko, kaip dantis valyti, kokią pastą, kokį šepetuką, tarpdančių siūlą geriau naudoti, kaip ir kuo skalauti. Burnos higiena turi būti neatsiejamas dalykas, kaip ir plaukų kirpimas, manikiūras“, – sakė burnos chirurgas.
Ar dantų nepriežiūra tiesiogiai susijusi su dantų netekimu senatvėje? „Kai susiformuoja kietos apnašos, jos kaupiasi ir didėja, o didėdamos spaudžia kaulą. Kaulas ties dantų vieta nutirpsta ir dantys nebesilaiko kaule, o minkštuose audiniuose. Organizmas taip pats kovoja atitraukdamas kaulą nuo proceso ir kartu darydamas meškos paslaugą“, – paaiškino pokalbininkas ir pridūrė, jog sustabdžius uždegiminį procesą galima tikėtis, kad dantys laikysis ilgiau. Tačiau nebūtinai tai padeda išvengti dantų netekimo, tačiau šis procesas vyksta daug lėčiau nei tiems, kurie priežiūrai neskiria deramo dėmesio.
Odontologas teigia pastebėjęs, kad lietuviai itin mažai skiria dėmesio burnos priežiūrai, dantų, gleivinės gydymui – jie į odontologą kreipiasi pavėluotai, tada, kai skauda. Kartais akmenys susiformuoja tokio dydžio, kaip atskiras dantis.
Esą net jaunų žmonių, kurie netenka dantų vien todėl, kad blogai prižiūri dantis.
Taip pat tenka konstatuoti, jog vaikų dantų tėvai taip pat deramai neprižiūri. O, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jei vaikui suskaudo dantį, tėvai gali būti perduoti vaikų teisių tarnybai už nepriežiūrą ir vaiko pasmerkimą kančioms.
