„Peugeot 308“ (2008 – 2014)

Mūsų tautiečiai, kalbėdami apie prancūziškus automobilius, linkę juos vertinti kaip nepatikimus ir brangius, tad antrinėje rinkoje jų palyginti mažai ir jie, dažniausiai, pigesni už vokiškus ar japoniškus analogus.

Įdomiausia kad, toks požiūris, dažnai, grindžiamas ne faktais, o visuomenėje sklandančiais mitais. Problemos, kurių pasitaiko visiems automobiliams, čia gerokai išpučiamos, spalvos sutirštinamos. Taip būna dažniausiai, tačiau kalbant apie konkretų modelį – „Peugeot 308“, kažkiek tiesios abejonėse yra.

„Peugeot 308“ – priklauso C segmentui. Modelio gamyba buvo pradėta 2008 m., išleidus į „pensiją“ „Peugeot 307“. Ryškiausiu naujo modelio akcentu tapo naujas variklis, sukurtas bendradarbiaujant prancūzų koncerno „PSA Peugeot-Citroen“ ir vokiečių „BMW“. Šis variklis buvo paklausiausias ir, bent jau kalbant apie pirmųjų metų modelius, problematiškiausias.

Antrinėje rinkoje galima rasti dviejų tipų benzininius variklius – su turbina ir be. Atmosferinis 1,6 l agregatas turi 120 AG ir 160 Nm sukimo momentą. Variantas su turbina galėjo turėti ir 140 AG, ir 150 AG, tačiau sukimo momentas liko tas pats – 240 Nm.

Praktikoje pirmi gesti pradėdavo varikliai su turbina. Įdomu, kad tai įvykdavo maždaug ties 30 000 km rida. Atmosferiniai varikliai tarnaudavo kiek ilgiau. Prancūzai į šią problemą sureagavo operatyviai ir ankstyvi variklių gedimai buvo tvarkomi nemokamai. Gedimų priežastis paaiškėjo ne iškart, bet buvo ganėtinai banali – prastos kokybės kuras, kurio nevengė piltis pinigus taupantys vairuotojai ir abejotini tepalai. Ne iki galo sudegusio benzino nuodegos kaupėsi ant detalių ir užkimšdavo kanalus. Jeigu profilaktiškai automobiliu būdavo rūpinamasi tik kas 20 000 km, varikliai tarnaudavo trumpai. Kita vertus, tie, kurie tepalus keisdavo kas 10 000 km, o kurą pildavosi tik kokybišką, nesunkiai pasiekdavo 70 000 – 100 000 km ridą. Tokiuose modeliuose kartais tekdavo keisti kuro paskirstymo mechanizmo detales, bet tai buvo greičiau išimtis, o ne taisyklė.

Europoje, kur apie kurą iš „patvorės“ žmonės nežino, „PAS“ ir „BMW“ bendrai sukurtas variklis buvo pripažintas „Metų varikliu“, kadangi jame puikiai suderintas modernumas, ekonomiškumas ir dinamika. Tiek gimtojoje Prancūzijoje, tiek ir kitose Vakarų Europos šalyse problemų su varikliais pasitaikydavo ganėtinai retai. Kita vertus, europiečiai mieliau rinkdavosi dyzelinius agregatus.

Garsiai apie tai retai kalbama, tačiau dyzeliniai „Peugeot“ varikliai – vieni geriausių rinkoje. Dažnai šie agregatai montuojami ir kituose modeliuose. Tarkim, prie 3,0 l turbodyzelinio „Land Rover“ variklio kūrimo prisidėjo ir „PAS“ inžinieriai.

Antrinėje rinkoje galima rasti „Peugeot 308“ modelių su dyzeliniais 1,6 l HDi 100 AG 240 Nm arba 2,0 l HDi 136 AG, 320 Nm varikliais. Prancūzai tikina, kad 1,6 l variklis – pats patikimiausias iš jų gaminamų.

2011 m. modelis buvo atnaujintas. 1,6 l turbininis 150 GA 240 Nm variklis buvo pradėtas komplektuoti su šešių pavarų APD.

Problemų su šia pavarų dėže pastebėta nebuvo, tačiau gerokai populiaresnė 4 pavarų APD jų turi daugybę. Dauguma jų susijusios su netinkamu valdymo agregato – hidraulinio bloko – veikimu. Šio tipo pavarų dėžes reikalauja daug dėmesio. Jas neigiamai veikia šaltas startas, sustojus rekomenduotina APD pašildyti, be to, ji jautriai reaguoja į ratų prasisukimą ir dinamišką judėjimą.

Gamintojas teigia, kad AP dėžių aptarnauti nereikia, tačiau servisų meistrai rekomenduoja kas 20 000 km pakeisti tepalą. APD veikimas nėra pats maloniausias – kol pavarų dėžė šalta, pirmųjų pavarų įsijungimas aiškiai juntamas. Trūkčioja pavarų dėžė ir staigiai stabdant. Perjungiat selektorių iš režimo „R“ į „D“ juntama stipri vibracija.

Jei tik bus galimybė, verčiau rinkitės 5 pavarų MPD. Chroniškų ligų ši pavarų dėžė neturi, tačiau mėgstantiems palakstyti vairuotojams reiktų žinoti, kad negailint automobilio maždaug kas 70 000 km teks keisti sankabą.

„Peugeot 308“ su 120 AG varikliu po modernizacijos gavo iš kiek pakeistą važiuoklę su storesnėmis atraminėmis gumomis, prošvaisa padidėjo centimetrą. Esą tokia važiuoklė geriau pritaikyta prastiems keliams, nors tenka pripažinti, kad ir senoji problemų nekėlė. Vidutiniškai važinėjant ne pačiais geriausiais keliais važiuoklės detalės tarnaudavo iki 100 000 km.

Priekyje automobilis turi klasikines „McPherson“ atramas, gale – pusiau nepriklausomą torsioninę siją, patvaresnę už daugiasvirtę pakabą.

Greta penkiadurio hečbeko, rinkai buvo siūlomas ir „Peugeot 308“ universalas, gavęs papildomas raides „SW“.

Antrinėje rinkoje gausu „308“ modelių su į prastą kurą jautriai reaguojančiu 1,6 l „PSA“ ir „BMW“ kurtu varikliu, kuris derinamas su problemine 4 pavarų APD. Jeigu ieškote tokio automobilio su APD, vertėtų rinktis modelį su 6 pavarų APD. Ją galima rasti versijose su 1,6 l 150 AG 240 Nm varikliu. Dyzeliniai automobiliai su APD sutinkami labai retai.

Aišku, atsargumo reikia neprarasti tiek perkant mūsų šalyje parduotą automobilį, tiek ir atvarytą iš užsienio. Aišku, Europa garsėja gerais keliais ir kuro kokybė ten abejonių nekelia, tačiau retas kuris europietis geranoriškai skirsis su 100 000 km nenuvažiavusiu automobiliu. Jeigu automobilio, ypač su dyzeliniu varikliu, rida mažesnė, tikėtina, jis turi savų, nelabai smagių, paslapčių.

Naudoto „Peugeot 380“ pirkimas – savotiška loterija. Problemų gali pridaryti esminiai, brangūs ir sunkiai remontuojami agregatai. Aišku, visada galima paieškoti analogų – C segmentas ganėtinai platus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad kitų gamintojų automobiliai negenda arba neturi savų silpnų vietų.

Techninės charakteristikos

Nuotrauka gamintojo ©

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt