Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Pasidairykite po Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai skirtą parodą

Gegužės 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“. Ji skirta Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai paminėti ir veiks iki spalio 27 d.
Nuotraukos

Po triuškinamos 1410 m. lietuvių ir lenkų pergalės Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną Lietuvos valdovai Jogaila ir Vytautas 1413–1417 m. ėmėsi Žemaičių krikšto. 1414 m. Konstancos Bažnyčios susirinkime Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras buvo įgalioti įsteigti Žemaičių vyskupiją ir paskirti jai vyskupą. Vyskupijos centru buvo pasirinkti Medininkai (dabar Varniai) ir pirmaisiais savo gyvavimo šimtmečiais ji buvo vadinama Medininkų vyskupija.

Žemaičių vyskupo atributai - kapa, mitra, pastoralas

Evgenios Levin nuotrauka

Žemaičių vyskupo kapos detalės

Evgenios Levin nuotrauka

Pirmuoju Žemaičių vyskupu 1417 m. spalio 24 d. Trakuose pašventintas Motiejus I, gerai mokėjęs lietuvių kalbą. Prieš 600 metų įvykęs Žemaičių krikštas buvo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – juo buvo užbaigtas žemyno christianizacijos procesas.

Vyskupas Motiejus I (1417–1422). Nežinomas Lietuvos dailininkas XVIII a. vid.

Evgenios Levin nuotrauka

Popiežiaus Benedikto XIV bulė, kuria Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Augustui III pranešama, kad Antanas Domininkas Tiškevičius paskirtas Žemaičių vyskupu. Roma, 1740 m. rugsėjo 1 d.

Evgenios Levin nuotrauka

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštas, kuriuo jis valdomis ir ežerais apdovanoja Žemaičių vyskupą Motiejų I ir kapitulą. Trakai, 1421 m. birželio 22 d.

Evgenios Levin nuotrauka

Krikščionybė Žemaitijoje įsitvirtino pamažu: XV–XVI a. dar buvo retas parapijų tinklas, tikinčiųjų sielovada rūpinosi nedidelis skaičius dvasininkų. Prie maldingumo tradicijų puoselėjimo prisidėjo XVII a. pirmoje pusėje Žemaitijoje sparčiai pradėję kurtis vienuolynai: pranciškonai observantai (bernardinai), dominikonai, karmelitai. Iki XVIII a. įsikūrė rokitai, pijorai, bazilijonai ir benediktinai.

Medinės krikštyklos elementas

Evgenios Levin nuotrauka

Bėgant amžiams ryškiais pasauliečių religinio gyvenimo ženklais tapo dalyvavimas brolijų veikloje, atlaidų praktikos plitimas, piligriminės kelionės į šventąsias vietas, šventųjų atvaizdų ir relikvijų gerbimas, pamaldumas kenčiančiam Kristui ir jo Motinai.

Evgenios Levin nuotrauka

Siuvinėtos maldaknygės.

Evgenios Levin nuotrauka

Klauptas su šventųjų Vaitiekaus, Leono, Grigaliaus ir Ambraziejaus atvaizdais, buvęs Salantų bažnyčioje. Nežinomas Lietuvos meistras XVII a. II pusė.

Evgenios Levin nuotrauka

Klauptas su šventųjų Vaitiekaus, Leono, Grigaliaus, Ambraziejaus atvaizdais.

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Tai – parodos simbolis, senovinė drožinėta krikštykla – rodo berniukas. Nepraleiskite progos ir jūs būdami Vilniaus centre apsilankyti šioje parodoje, kurioje eksponuojama vėliausiai Europoje pasikrikštijusių Žemaičių vyskupijos istorija.

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija