|
|
|
Tėvų Atstūmimo Sindromas
|
Tėvų Atstūmimo Sindromas (tarptautinis pavadinimas Parental Alienation Syndrome, sutrumpintai PAS) yra psichologinis sutrikimas, kuris išsivysto išskirtinai vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo. Dažniausiai tėvų valdžios vaikui dalijimasis vyksta tarp motinos ir tėvo, bet pasitaiko ir senelių įsikišimo atvejų.
Bet visada be išimties klausimas sukasi apie įtaką vaikui. Sindromo atsiradimą sąlygoja vaiką auginančios motinos arba vaiką auginančio tėvo elgesys. Elgesys, paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaiku tam, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo. Tokio elgesio tikslas – nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą ir net ryšį. Tam pradedama jokios tiesos ir teisingumo neturinti šmeižto ir "psichologinio sunaikinimo" kompanija prieš atskirai gyvenantį vaiko tėvą/motiną.
PAS specialistai vaikams Tėvų Atstūmimo Sindromą sukeliantį asmenį vadina programuotoju. Paprastai tai yra tas, pas kurį gyvena vaikas. Programuotojas veikia indoktrinacijos (įtaigos) pagalba. Visada be išimties klausimas sukasi apie įtaką vaikui. Tas įtakos siekimas susideda iš 2-jų komponentų. Pirma, tai reguliarus ir intensyvus vadinamasis vaiko "smegenų plovimas", norint vieną, atskirai, ne su vaiku gyvenantį iš tėvu sumenkinti, nupiešti jį labai neigiamu, net pavojingu. Antra, tai paties vaiko pozicija, kuri be galo svarbi. Ir kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau ir greičiau jam "praplaunami smegenys", t.y. jis nuteikiamas priešiškai. Viskas baigiasi tuo, kad vaikui išsivysto psichologinis sutrikimas - PAS.
Pirmą kartą apie Tėvų Atstūmimo Sindromą prabilo Niujorko Kolumbijos universiteto vaikų psichiatrijos profesorius Richard Alan Gardner 1984 m. Jis jau nuo XX a. penktojo dešimtmečio domėjosi psichologinėmis skyrybų pasekmėmis vaikams. Sukaupta patirtis buvo apibendrinta knygoje Tėvų Atstūmimo Sindromas (The Parental Alienation Syndrome). Po to pasirodė dar daugiau kaip 30 jo parašytų knygų ta tema.
Apie sąvoką
Sąvoka „Parental Alienation Syndrome“ pažodžiui būtų verčiama kaip Tėvų Atitolimo Sindromas. Tačiau specialistai vietoje žodžio „atitolimas/atitolinimas“ naudoja žodį „atstūmimas“, kas tiksliau apibrėžia sindromo esmę. Nes atitolimas galimas ne vien dėl neapykantos, bet ir dėl kitų, nieko su neapykanta bendro neturinčių priežasčių. Atstūmimas turi kitą prasmę, tai vyksta asmens pastangomis, skatinant neapykantai ir kitokiems neigiamiems jausmams. Sąvokos "tėvų atstūmimas" ir "tėvų atstūmimo sindromas" - tai ne tas pats. Tėvų atstūmimas -tai procesas, apimantis vaiko programavimą nekęsti atskirtai gyvenančio tėvo/ motinos ir galintis tęstis ne vienerius metus. Tėvų Atstūmimo Sindromas - tai psichologinis sutrikimas, kurį tėvų atstūmimo programavimo procese įgyja vaikai.
Kodėl sindromas?
Mokslinėje medicinoje kiekvienas žinomas sindromas turi jam būdingus požymius, kitaip tariant simptomus. Pavyzdžiui, Dauno sindromą turintys vaikai visame pasaulyje gimsta su tais pačiais simptomais: specifine, primenančia azijietišką tipą, veido išraiška, akių forma, trumpesniu nei sveikų vaikų penktuoju pirštu ir pan. Sergantieji Parkinsono sindromu turi tuos pačius simptomus, nežiūrint, kurioje pasaulio vietoje jie begyventų: galvos ir galūnių drebėjimą, kalbos, pusiausvyros, rijimo sutrikimą ir t.t.
Tėvų Atstūmimo Sindromo simptomai taip pat vienodai būdingi jį turintiems vaikams, nežiūrint į jų gyvenamą vietą. Be to, programuotojų elgesys ir jų psichologiniai bei elgesio sutrikimai taip pat panašūs visame pasaulyje.
Apie Tėvų Atstūmimo Sindromą kalbama tuomet, kai atstumiamasis yra normalus ir mylintis vaiką tėvas/motina. Būtina atkreipti dėmesį, jog profesorius R. A. Gardneris pabrėžia, kad šis sindromas nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Šiais minėtais atvejais atsiribojimas nuo tokio nevykusio gimdytojo yra ne smerktinas, o būtinas.