|
|
Eševerijų rozečių tobulumas
|
Yra nuostabių augalų egzotiškais pavadinimais, kurių vieni atrodo įprasti, kasdieniai, kiti tokie keisti, net jei savo forma ir panašūs į pirmuosius, kad sunku patikėti, jog jie tikri.
Štai dvi šiaulietės praėjusią savaitę kreipėsi į „Šiaulių naujienas“, susidomėjusios tais pačiais augalais. Tik viena atsiuntė nuotrauką, kurioje taisyklinga daugiasluoksne žvaigždės forma išsidėstę stori raudoni lapai, o kitoje nuotraukoje – tokie pat melsvai žali lapai buvo apvedžioti tamsiai raudonos spalvos kontūru.
Abiejose nuotraukose buvo tas pats egzotinis augalas - eševerija.
Gamtoje – 100 rūšių
Vien gamtoje yra per šimtą eševerijų rūšių ir jos savaime auga Vidurio ir Pietų Amerikoje. Vienos iš jų – bestiebiai taisyklingai išsidėsčiusių mėsingų lapų rozečių kereliai, kitos – tai trumpastiebiai šakoti krūmeliai.
Kokios bebūtų eševerijos, visos jos išaugina stiprius žiedynkočius, kurie pasipuošia raudonais, oranžiniais ar sodriai geltonais žiedynais.
Tačiau įdomiausi ir gražiausi yra eševerijų lapai. Vienų lapų kraštai būna rudai raudoni, raudonkraščiai, antrų - mėsos spalvos, trečių – žali, blizgūs, ketvirtų - smėlio bei purpuro spalvos, penktų – su violetiniais dryžiais, šeštų – apaugę baltais plaukeliais, septintų – pasipuošę šereliais, aštuntų... Ir taip be galo, be krašto.
Kuo mažiau vandens
O kas įdomiausia – šie storalapiai augalai yra visiškai nereiklūs. Tik labai jau mėgsta saulėkaitą, o vasarą ir šilumą. Žiemą eševerijas galima laikyti balkone, o auginamas lauke paprastai apsaugo nuo iššalimo storas sniego sluoksnis.
Svarbiausia šių augalų yra neperlaistyti – vasarą lieti reikia tik retkarčiais, o žiemą ir išvis galima pamiršti. Ir jokiu būdu eševerijų nereikia purkšti – gali supūti.
Tręšti reikėtų nuo pavasario iki rudens, kas savaitę jas palaistant su trupučiu kaktusų trąšų. Nuo kovo iki rugpjūčio, augimo laikotarpiu, kas savaitę palieti trupučiu sukulentų trąšų.
Sodinti ir persodinti
Specialistai eševerijas, ypač jaunas, siūlo persodinti kasmet kovo ar balandžio mėnesį į kaktusams skirtą ar lengvą puveninę žemę, senesnes – jei tai būtina.
Šie augalai dauginami ir skrotelėmis, ir lapais, ir sėklomis, ir stiebų dalimis visą pavasarį ir vasarą. Nors, žinoma, paprasčiausia jų nusipirkti specializuotose parduotuvėse, kuriose ir didesnis pasirinkimas.
Tačiau jei nusprendėte eševerijų pasidauginti, rekomenduotina atpjauti vieną šoninį auginį, jį truputį apdžiovinti ir pasodinti į smėlį ar kaktusams skirtą žemę. Čia augalėlis turėtų greitai įsišaknyti.
O jei jūsų eševerija jau garbaus amžiaus ir jos stiebai apačioje numetė visus lapus, reikėtų kiekvienos šakelės viršūnę nupjauti ir pasodinti minėtu būdu.
Galima pamėginti ir sėti eševerijas: kovą pasėtos sėklos turėtų sudygti per tris savaites, kiek paaugusias jas reikėtų išpikiuoti į vazonėlius.
Žiemą – mažiau šilumos
Laikoma ant pietinės palangės eševerija, jei bus laikomasi visų minėtų priežiūros reikalavimų, vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį turėtų pražysti. Nužydėjusius žiedynkočius būtina nupjauti ir tada bereikia džiaugtis nuostabiais lapais.
Beje, jei eševerijai trūks šviesos, raudonos ir kitos lapų spalvos dings – jie taps tik žali.
Ir dar – šį augalą reikia saugoti nuo drėgmės: kuo mažiau vandens – tuo geriau, nes kaip jau minėta, gali įsimesti šaknų puvinys ar miltligė.
O žiemą nerekomenduojama eševerijų laikyti per šiltai, nes būtent tada jas užpuola miltuotieji skydamariai, šakniniai amarai.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
