|
|
Kukli gėlė nekukliu pavadinimu
|
Net keli šiauliečiai pasiūlė parašyti apie kadaise labai populiarią gėlę, kurios rožiniai žiedai panašūs į ramunės, o lapai – į krapus. Bet nė vienas nežinojo šio augalo pavadinimo – visiems jiems tai buvo kukli močiutės darželio gėlė, pražystanti antrojoje vasaros pusėje.
Gal ir sunku patikėti, bet ši kukli gėlė turi prašmatnų pavadinimą - „kosmėja“, kilusį iš graikų kalbos ir reiškiantį „papuošalą arba gražius gėlės žiedus“.
Įvairiaspalviai graižai, lapai – it krapai
Astrinių šeimos augalų genčiai priklausanti kosmėja yra vienmetė arba daugiametė žolė. Jos lapai tikrai panašūs į krapus - keliskart siauromis skiltimis plunksniškai suskaldyti, o žiedai-graižai išsiskleidžia ant ilgų plonų žiedynkočių.
Botanikai teigia, kad kosmėjų gentyje yra net 29 rūšys, kurios auga tropinėje ir subtropinėje Pietų, Vidurio ir Šiaurės Amerikoje. Būtent iš už Atlanto kai kurių rūšių kosmėjos dar XVIII amžiuje paplito po Europą, nes žydi ilgai, gausiai ir yra nereiklios.
Panašu, kad ir Lietuvoje kosmėjos paplito per dvarų sodininkus panašiu laiku ir tapo vienu iš populiariausių augalų darželiuose, kapinėse, sodybose, o kai kur net sulaukėjo.
Paprastoji – populiariausia
Tiesa, Lietuvoje dažniausiai buvo auginama paprastoji kosmėja, išstypstanti net iki 1,2 metro aukščio, išauginanti didelius liežuviškus baltus, rausvus, violetinius graižus su centre geltonais viduriukais – vamzdiškais žiedais.
Ši vienmetė gėlė lengvai pasiekianti 1,5 metro, o jos žiedų spalva būna nuo baltos iki tamsiai rausvos. O svarbiausia ši gėlė puikiai auga ir gausiai žydi tik prastoje dirvoje. Ir žydi ilgai – du-tris mėnesius: liepą-rugsėjį.
Iš paprastųjų kosmėjų galima formuoti savotišką gyvatvorę – tiesa, tik vienai vasarai. Bet ir to užtenka, kad ji puikiai paslėptų neišvaizdžią tvorą ar aptrupėjusius namo, tvarto pamatus.
Beje, galima jas auginti ir vazonuose, ir iš jų komponuoti ilgai nevystančias puokštes.
Šiuo metu paprastųjų kosmėjų sėklų ne taip paprasta nusipirkti, nes paplito „pagerintos“ jos veislės:
baltais žiedais, rožiniais žiedais su purpurine dėme pamate, liežuviškais rožiniais žiedais su plačiu raudonu apvadu, šviesiai rožiniais žiedais su purpurine dėme pamate, piltuvėlio formos žiedais...
Geltonžiedė ir purpurinė
Yra ir geltonžiedžių iš Meksikos kilusių kosmėjų. Jos irgi išauga iki pusantro metro aukščio, bet jų lapų skiltys platesnės, o geltoni, oranžiniai graižai smulkesni - 5-8 centimetrų skersmens.
Šios kosmėjos žydėti pradeda birželį ir žydi iki spalio.
Jų veislių irgi yra įvairių: vienų žiedai - citrininiai, geltoni, oranžiniai, raudoni, kitų - skaisčiai raudoni, trečių graižai – pusiau pilnaviduriai ir t. t.
Ko gero, įspūdingiausios yra purpurinės kosmėjos. Jos užauga iki 60 centimetrų aukščio, o jų žiedai - purpuriškai raudoni. Deja, šios kosmėjos auginamos retai, nes yra kiek lepesnės ir dar neišpopuliarėjusios. Bet štai nuvykus į Meksiką, kaip sako ten pabuvoję lietuviai, neįmanoma atsigrožėti jų žiedais.
Kuo skurdesnė dirva!
Specialistai rekomenduoja kosmėjas sėti tiesiai į lysvę balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir po savaitės-pusantros sėkliukės sudygsta. Paaugusias gėles reikėtų išretinti 30-40 centimetrų. Sulaukusios trijų mėnesių (kai tik dienos ims trumpėti) jos pražys ir džiugins žiedais iki pirmųjų šalnų.
Galima kosmėjas sėti ir ankstyvą pavasarį į dėžutes ant palangių, o lauke sodinti jau užaugusias maždaug gegužės viduryje – jos nebijo persodinimų ir šalnų.
Kaip jau minėta, kosmėjos yra nelepios, mėgsta saulėtas vietas ir skurdžią dirvą (derlingoje menkiau žydi!). Tačiau būtina atminti, kad kosmėjos mūsų klimato sąlygomis linkusios sirgti puviniu, vytuliais, joms kenkia šakniniai nematodai ir amarai.
