|
|
|
Vis daugiau šiauliečių nusiperka butus be paskolos
|
Paskolų suteikimas yra pagrindinė komercinių bankų operacija, kuri duoda daugiausiai pajamų. Visgi, pastarųjų metų butų pardavimo statistika rodo, kad daugėja šiauliečių ir kitų didmiesčių gyventojų, kurie būstą perka savo lėšomis be banko įsikišimo. Anot nekilnojamojo turto ekspertų, tokia tendencija, pirkti būstą iš savo santaupų, labiausiai išryškėjo pernai, kai buvo užfiksuotas ryškus butų pardavimų augimas. Panaši situacija Lietuvos didmiesčiuose yra fiksuojama ir šiais metais.
Gerėjančią būsto pirkėjų finansinę padėtį rodo ir pastarųjų keturių metų nekilnojamojo turto statistika. 2011 m. 62 proc. Lietuvos gyventojų prireikė banko paskolos būstui įsigyti, po metų šis skaičius sumažėjo iki 55 proc., 2014 m. tokie asmenys sudarė 48 proc., o praeitais metais vos – 38 proc. Specialistai prognozuoja, kad šiais metais būsto paskolos prireiks panašiai daliai žmonių, kaip ir praėjusiais metais.
Pirkėjai daugiau dėmesio skiria kokybei ir buto apdailai
Nekilnojamojo turto ekspertai praėjusius metus vadina investuotojų metais, nes pirkėjų, kurie pirko naujus butus savomis lėšomis, skaičius išties gerokai ūgtelėjo. Anot jų, daugiausiai įtakos investuoti į nekilnojamąjį turtą turėjo euro įvedimas bei išties nedidelės indėlių palūkanos, kurios šiais metais ne tik neketina augti, bet kai kurie bankai apskaitai nusprendė jų nebemokėti. Tad, laikyti pinigus banke ir dar už jų saugojimą mokėti bankui atitinkamą mokestį, tiesiog nebėra prasmės.
Taigi, daugelis šiauliečių ir kitų didmiesčių gyventojų, kurie nenorėjo santaupų litais keisti į eurus, iki naujos valiutos įvedimo, suskubo įsigyti naują būstą. Be to, tokį apsisprendimą paskatino ir baimė, kad po euro įvedimo, nekilnojamo turto kainos gali augti. Specialistai pastebi, kad nemaža dalis gyventojų dalį savo santaupų skyrė pilnai būsto apdailai ir gyvenimo jame kokybei.
Visuomenės klasių susiskirstyme – nieko naujo
Nekilnojamo turto statistikos duomenimis šiuo metu dažniausiai ilgalaikė paskola butui yra reikalinga pirkėjams, kurie planuoja įsigyti naujos statybos ekonominės klasės būstą. Paprastai tokiuose projektuose yra nuperkama apie 70 proc. butų su banko paskola. Tokią situaciją, specialistų teigimu, lemia tai, kad ekonominės klasės būtų pirkėjai nėra linkę investuoti savo nuosavo kapitalo, todėl iš banko jie dažniausiai yra linkę skolintis maksimalią pinigų sumą. Be to, jie dažniausiai ieško buto su pildai atlikta apdaila, kad įsigytas naujas butas reikalautų kuo mažiau papildomų investicijų ir darbo. Tiesa, prieš perkant būtą reiktų įvertinti savo galimybes ir paskaičiuoti ar pigiau pirkti būtą su daline apdaila, ar su pilna.
O štai vidutinės klasės pirkėjams paskolos iš banko prireikia rečiau, maždaug 50 proc. pirkėjų naudojasi banko paslaugomis. Tokie pirkėjai dažniausiai skolinasi dalį sumos, o patys į naują butą investuoja maždaug 30 proc. būsto vertės iš savo asmeninių santaupų. Be to, jiems nėra labai aktuali pilna apdaila, nes ją pasidaro patys iš savo asmeninių santaupų.
Tiesa, specialistai pastebi, kad už savo lėšas įsigyto būti remontui, pirkėjai dažniau skolinasi ne iš bankų, o iš kredito bendrovių, kurios siūlo šiek tiek lankstesnes paskolos suteikimo bei grąžinimo sąlygas.
