Šyla pėdos – jauku namuose

At­vė­sus orams maž­daug 9 iš 10 nau­jų nuo­sa­vų na­mų ši­lu­mą sklei­džia ne tra­di­ci­niai ant sie­nų ka­bi­na­mi ra­dia­to­riai, o šil­do­mo­sios grin­dys. Šiuo­lai­ki­niam na­mui, ku­rio ši­lu­mos izo­lia­ci­ja ge­ra, rei­kia tik 20–40 W/kv. m šil­dy­mo ga­lios. Kad bū­tų šil­ta to­kia­me būs­te, pa­kan­ka grin­dų sklei­džia­mos 23–25 laips­nių ši­lu­mos.

Van­de­niu šil­dy­tis praktiškiau

Po­pu­lia­riau­sia grin­dis šil­dy­ti van­de­niu. Iš­ve­džio­ti vamz­de­lius van­de­niui po jo­mis kai­nuo­ja bran­giau, nei pa­ties­ti elek­tri­nį tink­le­lį, spe­cia­lius šil­dan­čius elek­tros ka­be­lius ar inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių plė­ve­lę, ta­čiau vė­liau tai at­si­per­ka – ener­gi­jos są­nau­dos šil­dan­tis van­de­niu ma­žes­nės ir kai­nuo­ja 2-3 kar­tus pi­giau.

„Ši­lu­ma kil­da­ma nuo grin­dų po pa­tal­pą pa­sis­kirs­to to­ly­giai. Nė­ra taip, kad ta­me kam­pe, kur sto­vi ra­dia­to­rius, šil­čiau, o ki­ta­me vė­so­ka, ypač jei kam­ba­rys di­des­nis. Įsi­ren­gu­sie­ji to­kias grin­dis ne­tru­kus pa­jun­ta jų tei­kia­mą kom­for­tą. Tie­sa, ne­ma­žai žmo­nių vis dar va­do­vau­ja­si mi­tais, tad, pa­vyz­džiui, pir­ma­me aukš­te įsi­ren­gia šil­do­mą­sias grin­dis, o an­tra­me – tra­di­ci­nius ra­dia­to­rius. Vė­liau gai­li­si, nes įsi­ti­ki­na šil­do­mų­jų grin­dų pra­na­šu­mu“, - kal­bė­jo šil­dy­mo sis­te­mas įren­gian­tis Dai­nius Kal­ve­lis.

Pa­sak jo, elek­tri­nis grin­dų šil­dy­mas yra po­pu­lia­res­nis bu­tuo­se, ypač se­nes­nės sta­ty­bos, pri­jung­tuo­se prie cen­tri­nio šil­dy­mo sis­te­mos. Pa­si­tai­ko, kad dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai sa­va­va­liš­kai įsi­ren­gia van­de­niu šil­do­mas grin­dis, pa­vyz­džiui, vo­nio­je, pri­jun­gę vamz­de­lius prie gy­va­tu­ko. Tie­sa, tai ga­li baig­tis ki­vir­čais su kai­my­nais.

Be­to­nas ši­lu­mai laidžiausias

Šiuo­lai­ki­nės sis­te­mos lei­džia prog­ra­muo­ti ir pa­gal sa­vo po­rei­kius val­dy­ti ne tik elek­tra, bet ir van­de­niu šil­do­mų grin­dų tem­pe­ra­tū­rą. Pa­vyz­džiui, įjun­gus nak­ti­nį re­ži­mą, mie­go va­lan­do­mis grin­dys šy­la silp­niau.

Skai­čiuo­jant pa­tal­poms rei­ka­lin­gą grin­dų šil­dy­mo ga­lią daž­niau­siai va­do­vau­ja­ma­si pa­tvir­tin­tais stan­dar­tais. No­rint nu­sta­ty­ti grin­dų šil­dy­mo sis­te­mos įte­kan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą, rei­kia at­lik­ti ši­lu­mos nuo­sto­lių skai­čia­vi­mus – taip su­ži­no­mas kiek­vie­nos at­ski­ros pa­tal­pos šil­dy­mo po­rei­kis. Va­do­vau­jan­tis stan­dar­tais, di­des­nio ener­gi­nio efek­ty­vu­mo na­mams rei­kia 30-50 W/kv. m, ma­žes­nio - 50-80 W/kv. m, pa­sy­vio­jo – iki 10 W/kv. m ši­lu­mi­nio pa­jė­gu­mo.

Ši­lu­mos lai­du­mas pri­klau­so nuo grin­dų kons­truk­ci­jos ir dan­gos. Pa­vyz­džiui, be­to­ni­nės grin­dys ši­lu­mą pra­lei­džia ge­rai ir to­ly­giai, to­dėl rei­kia­mas jos kie­kis ati­duo­da­mas į pa­tal­pą, įva­de esant 30–35 °C van­dens tem­pe­ra­tū­rai.

Par­ke­tu ar­ba me­die­nos drož­lių plokš­tė­mis pa­deng­tos grin­dys su me­di­nė­mis kons­truk­ci­jo­mis ši­lu­mą pra­lei­džia blo­giau nei be­to­ni­nės. To­dėl me­di­nėms grin­dims nau­do­ja­mos aliu­mi­ni­nės plokš­tės, ku­rios to­ly­giai pa­sklei­džia ši­lu­mą vi­sa­me pa­vir­šiu­je.

Va­sa­rą ga­li vėsinti

Kai van­dens tem­pe­ra­tū­ra že­ma, svar­bu, kad bū­tų kuo ge­res­nis ši­lu­mos per­da­vi­mas iš vamz­džiais te­kan­čio van­dens į pa­vir­šių. Tarp grin­dų dan­gos ir ši­lu­mos pa­skirs­ty­mo plokš­tės ne­ga­li bū­ti jo­kių izo­lia­ci­nių me­džia­gų ar oro tar­pų. „Be­to­ni­nės šy­la to­ly­giai ir vie­no­dai, bet šil­do­mas be­to­nas ple­čia­si, šal­do­mas - trau­kia­si. To­dėl bū­ti­na įreng­ti tem­pe­ra­tū­ros siū­les prie du­rų an­gų bei ten, kur vie­na grin­dų dan­ga kei­čia ki­tą. Šioms siū­lėms įreng­ti nau­do­ja­mos la­bai elas­tin­gos izo­lia­ci­nės me­džia­gos. Kol ne­pra­dė­ta klo­ti grin­dų dan­ga, bū­ti­na nu­ties­tais vamz­de­liais pa­leis­ti van­de­nį ir pa­ti­krin­ti, ar sis­te­ma tin­ka­mai su­mon­tuo­ta. At­kreip­ki­te dė­me­sį, ar kom­pen­sa­ci­nė plė­ve­lė tin­ka­mai den­gia grin­dis - ją ga­li­ma nu­pjau­ti tik ta­da, kai vi­siš­kai pa­klo­ja­ma grin­dų dan­ga“, - aiš­ki­no D.Kal­ve­lis.

Van­de­niu šil­do­mų grin­dų dan­gai ga­li bū­ti nau­do­ja­mos įvai­rios me­džia­gos: ke­ra­mi­nės ply­te­lės, ki­li­mi­nė dan­ga, li­no­leu­mas ir kt. Bū­ti­na at­siž­velg­ti į dan­gos ga­min­to­jo rei­ka­la­vi­mus: jie ga­li bū­ti skir­tin­gi ne tik kiek­vie­nai dan­gos rū­šiai, bet ir įvai­rių ga­min­to­jų tos pa­čios rū­šies dan­gai. Dėl me­di­nių šil­do­mų­jų grin­dų ke­lia­mi di­džiau­si rei­ka­la­vi­mai - at­siž­vel­gia­ma į me­di­nės da­lies klo­ji­mo bū­dą, grin­dų kons­truk­ci­jos drėg­nu­mą, kli­jų at­spa­ru­mą, tem­pe­ra­tū­rą, siū­les ir kt.

Be­je, va­sa­rą šil­do­mo­sios grin­dys pa­tal­pą ga­li ir vė­sin­ti, jei po grin­di­mis te­kės šal­tas van­duo ar­ba įjung­si­te tin­ka­mą re­ži­mą.

Inf­ra­rau­do­nie­ji spin­du­liai ne­šil­do oro

„Tiek van­de­niu, tiek ir elek­tra šil­do­mas grin­dis žmo­nės daž­nai įsi­ren­gia pa­tys. Ta­čiau pa­tar­čiau pa­si­tar­ti su kva­li­fi­kuo­tu meis­tru, par­uoš­ti pro­jek­tą ir tik ta­da pa­gal jį pra­dė­ti dar­bus. Kai nė­ra ga­li­my­bės įreng­ti van­de­niu šil­do­mos sis­te­mos, lie­ka dvi iš­ei­tys – elek­tros ka­be­liai ar­ba inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių plė­ve­lė. Inf­ra­rau­do­nie­ji spin­du­liai ne­šil­do oro - spin­du­lius su­ge­ria pa­tal­po­je esan­tys kie­ti pa­vir­šiai, ku­rie pa­ver­čia juos ši­lu­ma“, - aiš­ki­no D.Kal­ve­lis.

Kaip tei­gia šil­dy­mui skir­tų inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių plė­ve­lių par­da­vė­jai, grin­dų šil­dy­mas, par­em­tas ang­lies pluoš­to tech­no­lo­gi­ja, yra svei­kas šil­dy­mo bū­das. Jis be­veik ne­ke­lia oro bei dul­kių cir­ku­lia­ci­jos. Toks šil­dy­mo bū­das yra iki 40 proc. pi­ges­nis nei elek­tri­nis šil­dy­mas. Sta­ty­bi­nių me­džia­gų pre­ky­bos cen­truo­se ga­li­ma ras­ti tiek šla­piam – ak­mens, ke­ra­mi­nėms ar mo­lio grin­dims, tiek sau­sam mon­ta­vi­mui – la­mi­nuo­toms ar me­di­nėms grin­dims, ki­li­mi­nėms dan­goms - skir­tų grin­di­nio šil­dy­mo inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių plė­ve­lių. Pa­sak D.Kal­ve­lio, inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių šil­dy­mas efek­ty­viau­sias, kai grin­dys yra me­di­nės.

Kai nė­ra ga­li­my­bės įsi­reng­ti van­de­niu šil­do­mų grin­dų, pa­pras­čiau­sia ties­ti elek­tri­nius šil­dy­mo ka­be­lius, ta­čiau jie nau­do­ja dau­giau ener­gi­jos – 80-120 W/kv. me­trui. Vei­ki­mo pri­nci­pas pa­na­šus kaip ir šil­dant grin­dis van­de­niu: po be­to­no sluoks­niu iš­ve­džio­ja­mi spe­cia­lūs elek­tri­niai ka­be­liai, ku­rie šil­do. Šil­dy­mo ka­be­lis jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti trum­pi­na­mas ar ker­pa­mas - ties kam­pais ar ki­to­mis kliū­ti­mis jį ga­li­ma tik už­lenk­ti.

Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­klo­ti šil­dy­mo ka­be­lių po sta­cio­na­riais bal­dais, vo­nio­mis ar du­šų ka­bi­no­mis.

Šil­dy­mo ka­be­lis klo­ja­mas ant ar­ma­tū­ros tink­lo ir leng­vai pri­tvir­ti­na­mas. Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir hid­roi­zo­lia­ci­nės plė­ve­lės, su­lai­kan­čios drėg­mės skver­bi­mą­si į izo­lia­ci­nį sluoks­nį. Su­mon­ta­vus šil­dy­mo įran­gą svar­bu pa­ti­krin­ti jos vei­ki­mą. Prieš už­be­to­nuo­jant įran­gą ir ruo­šian­tis klo­ti grin­dų dan­gą, bū­ti­na įsi­ti­kin­ti, ar vi­sos nau­do­tos grin­dų dan­gos me­džia­gos (kli­jai, la­kas) vi­siš­kai sau­sos.

At­lie­kant dar­bus pri­va­lu va­do­vau­tis ga­min­to­jo re­ko­men­da­ci­jo­mis ir ins­truk­ci­jo­mis. Grin­dys pra­de­da­mos šil­dy­ti maž­daug po 4 sa­vai­čių bai­gus be­to­nuo­ti, kai be­to­nas bū­na pa­kan­ka­mai su­kie­tė­jęs. Jei pa­tal­pas šil­dy­ti bus pra­dė­ta per­ne­lyg anks­ti, ga­li pa­spar­tė­ti grin­dų džiū­vi­mo pro­ce­sas, at­si­ras­ti oro tar­pų, be­to­nas ga­li su­skil­ti.

Tiems, ku­rie no­ri bu­te šil­tes­nių vo­nios ar vir­tu­vės grin­dų, pi­giau­sias spren­di­mas – elek­tri­nis ki­li­mė­lis. Jį ga­li­ma mon­tuo­ti į iš­ly­gi­na­mą­jį ce­men­ti­nį skie­di­nį ar­ba į ply­te­lių kli­jų sluoks­nį tie­siog po ke­ra­mi­nė­mis ply­te­lė­mis, par­ke­tu ar la­mi­na­tu. Jei se­nas grin­dų pa­vir­šius ly­gus ir šva­rus, tink­le­lį ga­li­ma pri­kli­juo­ti prie jo. Svar­biau­sia, kad lip­nu­sis ki­li­mė­lio tink­le­lis ge­rai pri­lip­tų prie dan­gos. Jei no­ri­te šį šil­dy­mo ka­be­lio ki­li­mė­lį sa­vo kam­ba­ry­je iš­dės­ty­ti kaip nors ki­taip, jį ga­li­ma kar­py­ti. Ta­čiau tai rei­kia da­ry­ti la­bai ati­džiai, kad ne­bū­tų pa­žeis­tas ka­be­lis.