Atvėsus orams maždaug 9 iš 10 naujų nuosavų namų šilumą skleidžia ne tradiciniai ant sienų kabinami radiatoriai, o šildomosios grindys. Šiuolaikiniam namui, kurio šilumos izoliacija gera, reikia tik 20–40 W/kv. m šildymo galios. Kad būtų šilta tokiame būste, pakanka grindų skleidžiamos 23–25 laipsnių šilumos.
Vandeniu šildytis praktiškiau
Populiariausia grindis šildyti vandeniu. Išvedžioti vamzdelius vandeniui po jomis kainuoja brangiau, nei patiesti elektrinį tinklelį, specialius šildančius elektros kabelius ar infraraudonųjų spindulių plėvelę, tačiau vėliau tai atsiperka – energijos sąnaudos šildantis vandeniu mažesnės ir kainuoja 2-3 kartus pigiau.
„Šiluma kildama nuo grindų po patalpą pasiskirsto tolygiai. Nėra taip, kad tame kampe, kur stovi radiatorius, šilčiau, o kitame vėsoka, ypač jei kambarys didesnis. Įsirengusieji tokias grindis netrukus pajunta jų teikiamą komfortą. Tiesa, nemažai žmonių vis dar vadovaujasi mitais, tad, pavyzdžiui, pirmame aukšte įsirengia šildomąsias grindis, o antrame – tradicinius radiatorius. Vėliau gailisi, nes įsitikina šildomųjų grindų pranašumu“, - kalbėjo šildymo sistemas įrengiantis Dainius Kalvelis.
Pasak jo, elektrinis grindų šildymas yra populiaresnis butuose, ypač senesnės statybos, prijungtuose prie centrinio šildymo sistemos. Pasitaiko, kad daugiabučių gyventojai savavališkai įsirengia vandeniu šildomas grindis, pavyzdžiui, vonioje, prijungę vamzdelius prie gyvatuko. Tiesa, tai gali baigtis kivirčais su kaimynais.
Betonas šilumai laidžiausias
Šiuolaikinės sistemos leidžia programuoti ir pagal savo poreikius valdyti ne tik elektra, bet ir vandeniu šildomų grindų temperatūrą. Pavyzdžiui, įjungus naktinį režimą, miego valandomis grindys šyla silpniau.
Skaičiuojant patalpoms reikalingą grindų šildymo galią dažniausiai vadovaujamasi patvirtintais standartais. Norint nustatyti grindų šildymo sistemos įtekančio vandens temperatūrą, reikia atlikti šilumos nuostolių skaičiavimus – taip sužinomas kiekvienos atskiros patalpos šildymo poreikis. Vadovaujantis standartais, didesnio energinio efektyvumo namams reikia 30-50 W/kv. m, mažesnio - 50-80 W/kv. m, pasyviojo – iki 10 W/kv. m šiluminio pajėgumo.
Šilumos laidumas priklauso nuo grindų konstrukcijos ir dangos. Pavyzdžiui, betoninės grindys šilumą praleidžia gerai ir tolygiai, todėl reikiamas jos kiekis atiduodamas į patalpą, įvade esant 30–35 °C vandens temperatūrai.
Parketu arba medienos drožlių plokštėmis padengtos grindys su medinėmis konstrukcijomis šilumą praleidžia blogiau nei betoninės. Todėl medinėms grindims naudojamos aliumininės plokštės, kurios tolygiai paskleidžia šilumą visame paviršiuje.
Vasarą gali vėsinti
Kai vandens temperatūra žema, svarbu, kad būtų kuo geresnis šilumos perdavimas iš vamzdžiais tekančio vandens į paviršių. Tarp grindų dangos ir šilumos paskirstymo plokštės negali būti jokių izoliacinių medžiagų ar oro tarpų. „Betoninės šyla tolygiai ir vienodai, bet šildomas betonas plečiasi, šaldomas - traukiasi. Todėl būtina įrengti temperatūros siūles prie durų angų bei ten, kur viena grindų danga keičia kitą. Šioms siūlėms įrengti naudojamos labai elastingos izoliacinės medžiagos. Kol nepradėta kloti grindų danga, būtina nutiestais vamzdeliais paleisti vandenį ir patikrinti, ar sistema tinkamai sumontuota. Atkreipkite dėmesį, ar kompensacinė plėvelė tinkamai dengia grindis - ją galima nupjauti tik tada, kai visiškai paklojama grindų danga“, - aiškino D.Kalvelis.
Vandeniu šildomų grindų dangai gali būti naudojamos įvairios medžiagos: keraminės plytelės, kiliminė danga, linoleumas ir kt. Būtina atsižvelgti į dangos gamintojo reikalavimus: jie gali būti skirtingi ne tik kiekvienai dangos rūšiai, bet ir įvairių gamintojų tos pačios rūšies dangai. Dėl medinių šildomųjų grindų keliami didžiausi reikalavimai - atsižvelgiama į medinės dalies klojimo būdą, grindų konstrukcijos drėgnumą, klijų atsparumą, temperatūrą, siūles ir kt.
Beje, vasarą šildomosios grindys patalpą gali ir vėsinti, jei po grindimis tekės šaltas vanduo arba įjungsite tinkamą režimą.
Infraraudonieji spinduliai nešildo oro
„Tiek vandeniu, tiek ir elektra šildomas grindis žmonės dažnai įsirengia patys. Tačiau patarčiau pasitarti su kvalifikuotu meistru, paruošti projektą ir tik tada pagal jį pradėti darbus. Kai nėra galimybės įrengti vandeniu šildomos sistemos, lieka dvi išeitys – elektros kabeliai arba infraraudonųjų spindulių plėvelė. Infraraudonieji spinduliai nešildo oro - spindulius sugeria patalpoje esantys kieti paviršiai, kurie paverčia juos šiluma“, - aiškino D.Kalvelis.
Kaip teigia šildymui skirtų infraraudonųjų spindulių plėvelių pardavėjai, grindų šildymas, paremtas anglies pluošto technologija, yra sveikas šildymo būdas. Jis beveik nekelia oro bei dulkių cirkuliacijos. Toks šildymo būdas yra iki 40 proc. pigesnis nei elektrinis šildymas. Statybinių medžiagų prekybos centruose galima rasti tiek šlapiam – akmens, keraminėms ar molio grindims, tiek sausam montavimui – laminuotoms ar medinėms grindims, kiliminėms dangoms - skirtų grindinio šildymo infraraudonųjų spindulių plėvelių. Pasak D.Kalvelio, infraraudonųjų spindulių šildymas efektyviausias, kai grindys yra medinės.
Kai nėra galimybės įsirengti vandeniu šildomų grindų, paprasčiausia tiesti elektrinius šildymo kabelius, tačiau jie naudoja daugiau energijos – 80-120 W/kv. metrui. Veikimo principas panašus kaip ir šildant grindis vandeniu: po betono sluoksniu išvedžiojami specialūs elektriniai kabeliai, kurie šildo. Šildymo kabelis jokiu būdu negali būti trumpinamas ar kerpamas - ties kampais ar kitomis kliūtimis jį galima tik užlenkti.
Specialistai pataria nekloti šildymo kabelių po stacionariais baldais, voniomis ar dušų kabinomis.
Šildymo kabelis klojamas ant armatūros tinklo ir lengvai pritvirtinamas. Nereikia pamiršti ir hidroizoliacinės plėvelės, sulaikančios drėgmės skverbimąsi į izoliacinį sluoksnį. Sumontavus šildymo įrangą svarbu patikrinti jos veikimą. Prieš užbetonuojant įrangą ir ruošiantis kloti grindų dangą, būtina įsitikinti, ar visos naudotos grindų dangos medžiagos (klijai, lakas) visiškai sausos.
Atliekant darbus privalu vadovautis gamintojo rekomendacijomis ir instrukcijomis. Grindys pradedamos šildyti maždaug po 4 savaičių baigus betonuoti, kai betonas būna pakankamai sukietėjęs. Jei patalpas šildyti bus pradėta pernelyg anksti, gali paspartėti grindų džiūvimo procesas, atsirasti oro tarpų, betonas gali suskilti.
Tiems, kurie nori bute šiltesnių vonios ar virtuvės grindų, pigiausias sprendimas – elektrinis kilimėlis. Jį galima montuoti į išlyginamąjį cementinį skiedinį arba į plytelių klijų sluoksnį tiesiog po keraminėmis plytelėmis, parketu ar laminatu. Jei senas grindų paviršius lygus ir švarus, tinklelį galima priklijuoti prie jo. Svarbiausia, kad lipnusis kilimėlio tinklelis gerai priliptų prie dangos. Jei norite šį šildymo kabelio kilimėlį savo kambaryje išdėstyti kaip nors kitaip, jį galima karpyti. Tačiau tai reikia daryti labai atidžiai, kad nebūtų pažeistas kabelis.