|
|
Birštono kurorto šventėje – rekordinis svečių skaičius
|
Birštono kurorto šventė „Žydinčio miesto ritmu“ savaitgalį sukvietė daugiau kaip 80 tūkst. žmonių. Tai viena iš tų švenčių, kai gera ir smagu visiems: tiek dalyviams, tiek patiems organizatoriams. Pagrindinis šventės atributas – tai birštoniečių ir miesto švečių gera nuotaika, išduodanti, jog lankytojai nenusivylė atvykę į kurortą papramogauti.
Penktadienis – atidarymų diena
Per pirmąją Birštono gimtadienio dieną, mieste atidaryti du itin svarbūs objektai. Renovuoto miesto stadiono atidarymas – didelė šventė ne tik birštoniečiams, bet ir šalies sportininkams. Atnaujintame stadione įrengtos visos lengvosios atletikos sekcijos, todėl čia galės treniruotis daugybė sportininkų, kurie savo pasiekimais garsins Lietuvos vardą. Atidarymo šventėje susirinkusieji negailėjo šiltų plojimų, suprasdami, jog Birštono miesto stadionas tampa dideliu žmonių traukos centru.
Antrasis svarbus objektas – „Eglės“ sanatorijos antrasis korpusas. Atidarymo metu taip pat sulaukta gausių plojimų ir šypsenų, nes ši vieta sukurs apie du šimtus naujų darbo vietų, pagerins poilsiautojų gyvenimo kokybę bei taip pat kvies žmones vis sugrįžti į Birštoną. Šio objekto atidarymas dar kartą įrodo, jog Birštono kurortas atgimsta, taip kviesdamas miesto svečius gerai praleisti laiką.
Lietus neišbaidė miesto gyventojų ir šie susirinko į šventinę eiseną. Gerai nusiteikę žmonės, mojuodami vėliavomis, balionais žygiavo nuo Turizmo informacijos centro iki Savivaldybės aikštės. Po eisenos visi sugūžėję į Kultūros centrą, atidarė pačią miesto šventę. Susirinkusius užliejo klasikinės muzikos melodijos.
Pramogos pagal kiekvieno skonį
Antrąją šventės dieną dalyviai galėjo rinktis iš daugybės renginių, kurie atitiko pačius įvairiausius lūkesčius. Ryte pradėjo šurmuliuoti šventinis „kermošius“, kvietęs derėtis, įsigyti įvairių rankų darbo dirbinių ar tiesiog pabendrauti tarpusavyje.
Norintiems aktyviai praleisti dieną, buvo siūloma išbandyti jėgas paplūdimio tinklinio turnyre, pasimėgauti pirties malonumais ar palaikyti vandens motociklų čempionato dalyvius. Šventėje dalyviams siūlyta praleisti laiką kartu su artimaisiais žaidžiant stalo žaidimus, kartu sportuojant ar pasineriant į meno dirbtuvių veiklą Birštono centriniame parke.
Kokia šventė be dainų ir šokių. Visas šventės dienas svečiai galėjo mėgautis įvairia muzika: nuo Karinių oro pajėgų orkestro grojamų maršų, tautinės muzikos ansamblių, iki šiuolaikinės muzikos vakaro koncerte.
Pagrindiniame Birštono kurorto šventės koncerte, vykusiame vasaros estradoje, kartu dainuoti ir pašokti kvietė grupė „4Fun“, „Božolė“ bei Gytis Paškevičius su grupe „Crazy Cow“. Į šį koncertą susirinko daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Kartu su atlikėjais dainuojamos dainos, į taktą linguojantys žmonės bei plojimų gausa rodė, jog susirinkusiems iš ties buvo smagu. Po koncerto nugriaudėjo spalvingas šventinis fejerverkas.
Kvietė pabūti kartu
Sekmadienį, paskutiniąją Birštono gimtadienio dieną, miesto merė Nijolė Dirgičienė tradiciškai kvietė visą bendruomenę į šventinius Mero pusryčius. Tai galimybė pabūti kartu, pabendrauti ir sotiems bei su šypsena veide užbaigti nuotaikingą miesto šventę.
Merė džiaugėsi, kad Birštono kurorto šventė „Žydinčio miesto ritmu“ praėjo sklandžiai ir pritraukė daug lankytojų iš visos Lietuvos.
***
Birštono kurortas
Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.
Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.
