Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Užsienio kalba: tėvų dovana vaikams, kuri tampa būtinybe

Ko­dėl nu­spren­dė­me anks­ti mo­ky­ti? Nes ma­no­me, kad kuo anks­čiau pra­de­dama mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų, tuo leng­viau tai se­ka­si.
Nuotraukos

Mokslo metai įsilingavo, vaikai susidėlioja tvarkaraščius, renkasi popamokinę veiklą ir būrelius. Deja, net ir patariami tėvų, ne visi moksleiviai tinkamai pasirenka papildomus užsiėmimus. Sunku spėti, ko gali prireikti, kokias žinias tobulinti. Gyvenime vaikams tikrai reikės užsienio kalbų. Kaip yra pasakęs poliglotas, keliautojas, Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys, „be galo mylėdamas lietuvių kalbą, vis dėlto privalau pagarsinti, jog anglų kalba mums turi tapti tarsi gimtoji“. Žinoma, jos niekada nemokės visas pasaulis, tad reikia mokytis ir retesnių kalbų, bet ypač svarbu laiku padėti būtent anglų kalbos pagrindus. G.Degėsys, kuris pats moka vienuolika užsienio kalbų, taip pat ir keletą Afrikos tautų (birželį alytiškiai Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje galėjo pamatyti jo fotografijų parodą „Sawubona, Afrika!“), vaikus mokyti kalbų patartų kuo anksčiau. Kada ir kaip – pasakoja VšĮ „AMES Alytus“ direktorė Irena MAZALIAUSKAITĖ. 

Aly­tu­je yra pra­di­nu­kų, ku­rių ži­nios ob­jek­ty­viai įver­tin­tos tarp­tau­ti­niu ly­giu

– Tai vis dėl­to ka­da tin­ka­miau­sias me­tas vai­kus pra­dė­ti mo­ky­ti už­sie­nio kal­bų, nuo ko pri­klau­so šis spren­di­mas?

– Ka­da ir ko mo­ky­ti vai­kus, spren­džia tė­vai, kol vai­kas ne­lan­ko mo­kyk­los. Vė­liau – Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Pa­gal jau ke­le­rius me­tus ga­lio­jančią tvarką vaikai Lietuvos mokyklose anglų kalbos pradedami mokyti nuo antros klasės. Visose mokyklose visiems vaikams sudaromos pana­šios mokymosi sąlygos, tačiau rezultatai skiriasi. Tiksliau pasa­kius, jie yra neaiškūs iki to laiko, kol penktoje klasėje gauna pir­muosius pažymius, nes trejus pirmuosius mokymosi metus dirbama aklai. Gal mokytojas ir pasako besidomintiems tėvams apie vaiko pasiekimus, bet oficialiai ir objektyviai žinios nevertinamos.

– Ko­kią me­to­di­ką rei­kė­tų rink­tis? Juk yra vai­kų, ku­rie žiū­rė­da­mi fil­mu­kus sėk­min­gai mo­ko­si už­sie­nio kal­bos, ki­tus tė­vai ve­da į už­si­ė­mi­mus.

– Ir fil­mu­kus žiū­rė­ti, ir kny­ge­les skai­ty­ti, ir po svečias šalis keliauti yra labai gerai mokantis užsienio kalbų, taip pat ir anglų. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką: ne tas pats kalbėti užsienio kalba ir ją mokėti. Visi mokėjome lietuviškai būdami septynerių, bet vis tiek dvylika metų mokėmės lietuvių kalbos. Mokėti kalbą yra platesnė sąvoka. Tai reiškia, kad vaikas mokomas ne tik kalbėti, bet ir rašyti, skaityti, atpažinti kalbos struktūros elementus ir iš jų sudėlioti savo mintis. Dažniausiai tėvai atveda vaikus papildomai mokytis užsienio kalbos, kai pastebi, kad mokykloje dėl įvairių priežasčių proporcingai nelavi­nami visi keturi kalbos vartojimo įgūdžiai. Dėstant anglų kalbą vaikams iki 12 metų taikomi specialūs mokymo ir žinių verti­nimo metodai. Informacija apie juos prieinama visiems besido­mintiems, kaip ir šiuolaikiški vadovėliai. Dėstymas AMES nuo mokymo mokykloje labiausiai skiriasi tuo, kad ir pradinukų žinias vertiname pasitelkdami pasaulyje pripažintus ir išbandy­tus metodus – tarptautinius anglų kalbos egzaminus vaikams. Yra ir Alytuje pradinukų, kurių žinios objektyviai įvertintos tarptautiniu lygiu.

Tai­syk­lin­ga tar­tis – anks­ty­vo mo­ky­mo­si pri­va­lu­mas

– Ar sa­vo prak­ti­ko­je pa­ste­bė­jo­te, kad, la­bai anks­ti su­pa­žin­din­tas su už­sie­nio kal­bo­mis, vai­kas at­ei­ty­je la­biau jo­mis do­mi­si, jam pa­tin­ka mo­ky­tis kal­bų?

– Ne­ga­lėčiau pasakyti, ar anksty­vas kalbų mokymasis lemia vėlesnį domėjimąsi kalbomis, tačiau dar nelankančius mokyklos vaikus tėvai atveda pas mus ir todėl, kad patys vaikai to nori. Tokių vaikų nėra daug, bet smagu, kad tėvai pastebi jų gabumus.

– Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad kal­bų mo­ky­tis pa­lan­kiau­sia iki 12 me­tų. Ar AMES Aly­tus yra ga­li­my­bė pra­dė­ti mo­ky­tis an­glų kal­bos mo­kyk­los dar ne­lan­kan­tiems vai­kams?

– AMES Aly­taus fi­lia­le mo­ko­me ir iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kus. Jų mo­ky­mas ypa­tin­gas tuo, kad jie dar ne­skai­to ir ne­ra­šo. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties iš­moks­ta ge­rai gir­dė­ti ir tiks­liai at­kar­to­ti, tai yra for­muo­ja­mi tai­syk­lin­gos tar­ties pa­grin­dai. Ko ge­ro, tai yra di­džiau­sias anks­ty­vo mo­ky­mo­si pri­va­lu­mas. Mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja ir as­me­ni­nės sa­vy­bės yra le­mian­tis veiks­nys. Džiau­gia­mės ir di­džiuo­ja­mės, kad pas mus dir­ba Auš­ra Bučinskienė ir Lina Petraš­kienė, kurios specializuojasi mo­kyti mažuosius ir yra pripažintos tarptautinių anglų kalbos (Pear­son Test of English) egzaminų vertintojos.

– Pir­mo­ji už­sie­nio kal­ba dės­to­ma jau pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se, tai­gi dau­ge­lis tė­vų net­gi ne­su­si­mąs­to, kad to­kių pa­mo­kų ne­už­ten­ka. Dėl ko­kių pa­grin­di­nių prie­žasčių vaikai negauna tvirtų užsienio kalbos pagrindų ir jiems reikia papildomų pamokų, specia­listo, kuris padėtų užlopyti spragas?

– Ko­dėl vai­kai pra­di­nė­se kla­sė­se ne­gau­na tvir­tų pa­grin­dų, tu­rė­tų at­sa­ky­ti tie, kas juos mo­ko. Ga­liu tik pa­tvir­tin­ti, kad tik­rai ne vi­si tuos pa­grin­dus įgau­na. Vie­ni tė­vai anksčiau, kiti gal kiek ir pavėluotai tai pastebi ir puola ieškoti pagalbos, ypač tuomet, kai visi dalykai sekasi gerai, o anglų kalba – nė krust.

– Ko­dėl „AMES Aly­tus“ pra­de­da lan­ky­ti ma­žiau­si mo­ki­nu­kai – ar kad ga­būs ir no­ri iš­mok­ti dau­giau, ar vis dėl­to daž­niau to­dėl, kad tu­ri ži­nių spra­gų?

– Tin­ka abu įvar­dy­ti at­ve­jai. Tu­ri­me ir to­kių, ku­rie len­kia sa­vo bend­ra­klasius vie­nais ar net dve­jais me­tais, bet yra ir to­kių, ku­rie tiek pat at­si­lie­ka. Pra­dė­ju­sie­ji mo­ky­tis pa­pil­do­mai pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je daž­niau­siai pri­klau­so pir­mų­jų gru­pei. De­ja, kas­met at­ei­na de­vin­to­kų ir net de­šim­to­kų, ku­rių ži­nias ge­riau­siai api­bū­di­na žo­dis „sky­lė­tos“. Jie da­ro ele­men­ta­rių klai­dų net­gi iš­mo­kę jau pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gų da­ly­kų, ku­riuos dės­to aukš­tes­nė­se kla­sė­se. Ką tai reiš­kia? Blo­gus pa­žy­mius. Kad ir kiek mo­ky­tu­mei­si nau­jų da­ly­kų, vis tiek pra­di­nės spra­gos pa­kiš ko­ją.

– Yra to­kia te­ori­ja, kad ge­riau ne­mo­ky­ti vai­ko už­sie­nio kal­bos, jei­gu jis tu­ri ko­kių nors tar­ties ar ki­tų gim­to­sios kal­bos lo­go­pe­di­nių bė­dų. Ar tai tie­sa?

– Ma­nyčiau, kad visi, kas kalba gimtąja kalba, gali kalbėti ir užsienio kalba. Nesu logopedė, negalėčiau tvirtinti, bet gal kaip tik kitokia fonetinė bazė leidžia lavinti kalbos padargus? Kita vertus, būtent tokiu atveju išryš­kėja kalbėjimo ir kalbos mokėjimo skirtumas. Tarties bėdos netrukdo mokytis kalbos.

–Ar daž­nai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai Aly­tu­je tė­vai vai­kus vie­nu me­tu pra­de­da mo­ky­ti dvie­jų už­sie­nio kal­bų?

– Mū­sų mies­tas pas­ta­ruo­ju me­tu ta­po toks ma­žas, kad žo­dis „daž­nai“ skam­ba keis­to­kai. Sa­kyčiau, pasitaiko, kad vaikai mokomi ir dviejų kalbų vienu metu. Kadangi atvejai daugiau pavieniai, rezultatų nėra kaip apibendrinti, tačiau Vilniuje ir Kaune mokytis AMES antros užsienio kalbos, be anglų, gana populiaru. Alytuje kitų kalbų grupių moksleiviams sudaryti nepavyksta jau keleri metai.

An­glų eg­za­mi­nas abi­tu­rien­tams nė­ra pri­va­lo­mas tik te­oriš­kai

– Ga­li­mas da­ly­kas, kad ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je an­glų kal­bos eg­za­mi­nas taps pri­va­lo­mas abi­tu­rien­tams. Ar pa­ste­bi­te, kad da­bar­ti­nių pra­di­nu­kų tė­vai rū­pi­na­si to­kia ga­li­my­be jau da­bar – ar „AMES Aly­tus“ dau­gė­ja jau­nes­nių mo­ki­nių?

– Jau­nes­nių moks­lei­vių Aly­tu­je kas­met dau­gė­ja. Ne­ži­nau, kiek tu­ri įta­kos di­dė­jan­tis pra­di­nu­kų skaičius, o kiek tėvų sąmonin­gumas, tačiau galiu drąsiai teigti, kad tie, kas pradėjo mokytis papildomai pradinėse klasėse, baigs vidurinę mokyklą bent jau B2 lygiu. Tai yra jų žinios bus tokio lygio, kokio reikalauja Lietuvos aukštosios mokyklos. Anglų kalbos egzaminas tik teoriškai nėra privalomas. Praktiš­kai be anglų kalbos neįmanomos ir studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anglų kalba yra ne tik tarptautinio bendravimo ar verslo kalba. Ji yra ir mokslo kalba.

– Mi­nė­jo­te, kad mū­sų ap­ta­ria­ma te­ma – vai­kų mo­ky­mas už­sie­nio kal­bos – ypač aktuali dabar. Ar tai reiškia, kad jūsų mokyklos duris vis dar praveria labai ne­mažas būrys 10–12 klasių moks­lei­vių, kurie nori ruoštis valstybi­niam brandos egzaminui (ar jį atitinkančiam tarptautiniam), bet tiesiog nebegali to daryti, nes jų žiniose per daug spragų, kad šis tikslas būtų sėkmingai pasiektas?

– Ne­ma­žas bū­rys 10–12 kla­sių moks­lei­vių ap­skri­tai ne­pra­ve­ria jo­kių du­rų, nes jau ne­tu­ri nei lai­ko, nei už­si­spy­ri­mo, nei ga­li­my­bių įveik­ti iš anksčiau užsiliku­sių spragų. Galiu tik padrąsinti juos sakydama, kad mokytis nie­kada nevėlu. Anksčiau ar vėliau anglų kalbą teks išmokti. Tai gal geriau anksčiau? Tarptautinių egzaminų nebūtina laikyti dvylik­toje klasėje. Galima tai padaryti ir anksčiau, jei žinių lygis yra B2 ar C1 pagal Europos Sąjungos met­menis. Galima laikyti egza­miną B1 lygiu 9–10 klasėse arba ir dar žemesniu, kol esate septin­tokas ar aštuntokas, kad įveiktu­mėte patikros ir egzaminų baimę, kuri kartais sužlugdo labiau nei žinių trūkumas.

– Jau mi­nė­tas po­li­glo­tas Ge­di­mi­nas De­gė­sys in­ter­viu „Aly­taus nau­jie­noms“ apie už­sie­nio kal­bų mo­ky­mą­si yra sa­kęs, kad už­sie­nio kal­ba yra pa­ti di­džiau­sia do­va­na, ko­kią tė­vai ga­li pa­do­va­no­ti sa­vo vai­kui. Vis dėl­to ši do­va­na kai­nuo­ja, o aly­tiš­kiai šiuo me­tu iš­lai­dau­ti ne­lin­kę. Ar ga­li­ma api­ben­drin­tai sa­ky­ti, kad vai­kus pri­vačiai kalbų moko tie tėvai, kurie gali sau leisti, ar tai vis dėlto labiau prioritetų klausimas?

– Pri­tarčiau antrajai klausimo daliai. Kam teikiame pirmenybę: vienadieniams malonumams ar vaiko ateičiai? Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, gerai žinome, kad ateis ir ta diena, kai jis ją baigs. Ar tinkamai mes, tėvai, tam ruošiamės? Ar neužklups abitūros egzaminai kaip perkūnas iš giedro dangaus? Gerai, kad vaikai šoka, dainuoja ir dar sportuoja, bet gal pažiūrėkime ir patikrinkime, ar pagrindiniai dalykai gerai sekasi? Galima sakyti, kad užsienio kalba yra dovana, bet kasdien ji tampa vis didesne būtinybe.

– Bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai šie­met Aly­tu­je nu­ste­bi­no an­glų VBE šim­tu­kų gau­sa. Ar tai reiš­kia, kad bent gim­na­zi­jo­se abi­tu­rien­tai tik­rai iš­mo­ko už­sie­nio kal­bos, ar tie­siog pa­si­kei­tė ver­ti­ni­mo sis­te­ma?

– Prie an­glų kal­bos eg­za­mi­ną iš­lai­kiu­sių­jų šim­tu pro­cen­tų skai­čiaus gerokai prisidėjo mokslei­viai, išlaikę tarptautinius egzami­nus C1 lygiu. Nuo 2012 metų tarptautinį anglų kalbos egzaminą (Pearson Test of English) galima laikyti ir Alytuje. AMES mokymo programos orien­tuotos į tarptauti­nių egzaminų laikymą. Per pus­ant­rų metų sėkmingai įvairiu lygiu išlaikė ir gavo tarptautinius sertifikatus daugiau kaip pusšim­tis žmonių – nuo pradinukų iki suaugusių lankytojų. Artimiausia egzaminų sesija bus gruodžio 13 ir 14 dienomis. Jos metu dvylikto­kai, sėkmingai išlaikę C1 lygio egza­miną, gali gauti išsvajotą šimtuką. Viskas labai paprasta, bet tik tiems, kurie patys ar jų tėvai pagalvojo apie tai iš anksto.

Vi­li­ja Ra­ma­naus­kie­nė: „Ro­jus ir No­jus šiuo me­tu mo­ko­si an­glų ir vo­kie­čių kal­bų, mo­kė­si dar ir ru­sų, bet kad jau tu­ri ir ki­tos įvai­rios veik­los, tai tie­siog ne­be­už­ten­ka vis­kam lai­ko. An­glų kal­bos jie mo­ko­si nuo pen­ke­rių, tad rink­tis mo­kyk­lo­je ir pra­dė­ti nuo pra­džių ne­ma­tė­me pras­mės. Pa­si­rin­ko­me vo­kie­čių kal­bos pa­mo­kas ir tik­rai ne­si­gai­li­me. Be to, kad mo­ky­to­ja tik­rai pui­ki, dar ir gru­pė­je la­bai ma­žai vai­kų, nes vis­gi ma­si­nis pa­si­rin­ki­mas yra an­glų, tad mo­ky­ma­sis ge­ro­kai ko­ky­biš­kes­nis nei su vi­sa kla­se.

Tuo pat me­tu tę­sia­me ir an­glų kal­bos pa­mo­kas „AMES Aly­tus“.

Ko­dėl nu­spren­dė­me anks­ti mo­ky­ti? Nes ma­no­me, kad kuo anks­čiau pra­de­dama mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų, tuo leng­viau tai se­ka­si. Sū­nūs bu­vo la­bai jud­rūs ir im­lūs, no­rė­jo­si juos už­im­ti kuo nors nau­din­gu, bet dar­že­li­nio am­žiaus vai­kų tie­siog nė­ra kur dė­ti – po­dar­že­li­nės veik­los pa­si­rin­ki­mas ne­di­de­lis. Už­sie­nio kal­ba ne­abe­jo­ti­nai pra­vers – bet ku­ri, ne­bū­ti­nai tik an­glų. Šį ru­de­nį bū­da­mi Lon­do­ne vai­kai su­si­tvar­kė pa­tys, kai rei­kė­jo pa­si­klaus­ti ko nors par­duo­tu­vė­je, ir jiems bu­vo la­bai įdo­mu, kad vi­si ap­link kal­ba an­gliš­kai, sa­kė, ir pa­tiems la­bai no­ri­si. Va­sa­rą vie­šė­jo ma­no pus­se­se­rė su dvy­li­ka­me­čiu sū­nu­mi iš Bra­zi­li­jos, Ro­jus ir No­jus ir­gi pri­tai­kė sa­vo ži­nias.

Kar­tais tė­vai nuo­gąs­tau­ja, kad kal­bos „su­si­mai­šys“. Ma­nau, tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė, juk vi­so­mis vie­nu me­tu ne­kal­ba, o nu­ė­jęs į tam tik­rą pa­mo­ką ir „per­si­jun­gia“ bū­tent į tą kal­bą. Nors vai­kai ir bėg­da­mi tie­siai iš ru­sų kal­bos pa­mo­kos į an­glų (jos sky­rė­si vos va­lan­da) nie­kad ne­si­skun­dė, kad pai­nio­tų­si ar kas nors pa­na­šaus.

Dar vie­nas mi­tas – rei­kia pir­miau­sia ge­rai iš­mok­ti lie­tu­vių. Gim­to­ji ir už­sie­nio kal­bos vie­na ki­tai tik­rai ne­truk­do, ma­nau, tik pa­de­da.“

 

Kal­bė­jo­si Sau­lė PIN­KE­VI­ČIE­NĖ

Straipsnio kategorijos