|
|
|
|
Užsienio kalba: tėvų dovana vaikams, kuri tampa būtinybe
|
Mokslo metai įsilingavo, vaikai susidėlioja tvarkaraščius, renkasi popamokinę veiklą ir būrelius. Deja, net ir patariami tėvų, ne visi moksleiviai tinkamai pasirenka papildomus užsiėmimus. Sunku spėti, ko gali prireikti, kokias žinias tobulinti. Gyvenime vaikams tikrai reikės užsienio kalbų. Kaip yra pasakęs poliglotas, keliautojas, Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys, „be galo mylėdamas lietuvių kalbą, vis dėlto privalau pagarsinti, jog anglų kalba mums turi tapti tarsi gimtoji“. Žinoma, jos niekada nemokės visas pasaulis, tad reikia mokytis ir retesnių kalbų, bet ypač svarbu laiku padėti būtent anglų kalbos pagrindus. G.Degėsys, kuris pats moka vienuolika užsienio kalbų, taip pat ir keletą Afrikos tautų (birželį alytiškiai Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje galėjo pamatyti jo fotografijų parodą „Sawubona, Afrika!“), vaikus mokyti kalbų patartų kuo anksčiau. Kada ir kaip – pasakoja VšĮ „AMES Alytus“ direktorė Irena MAZALIAUSKAITĖ.
Alytuje yra pradinukų, kurių žinios objektyviai įvertintos tarptautiniu lygiu
– Tai vis dėlto kada tinkamiausias metas vaikus pradėti mokyti užsienio kalbų, nuo ko priklauso šis sprendimas?
– Kada ir ko mokyti vaikus, sprendžia tėvai, kol vaikas nelanko mokyklos. Vėliau – Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal jau kelerius metus galiojančią tvarką vaikai Lietuvos mokyklose anglų kalbos pradedami mokyti nuo antros klasės. Visose mokyklose visiems vaikams sudaromos panašios mokymosi sąlygos, tačiau rezultatai skiriasi. Tiksliau pasakius, jie yra neaiškūs iki to laiko, kol penktoje klasėje gauna pirmuosius pažymius, nes trejus pirmuosius mokymosi metus dirbama aklai. Gal mokytojas ir pasako besidomintiems tėvams apie vaiko pasiekimus, bet oficialiai ir objektyviai žinios nevertinamos.
– Kokią metodiką reikėtų rinktis? Juk yra vaikų, kurie žiūrėdami filmukus sėkmingai mokosi užsienio kalbos, kitus tėvai veda į užsiėmimus.
– Ir filmukus žiūrėti, ir knygeles skaityti, ir po svečias šalis keliauti yra labai gerai mokantis užsienio kalbų, taip pat ir anglų. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką: ne tas pats kalbėti užsienio kalba ir ją mokėti. Visi mokėjome lietuviškai būdami septynerių, bet vis tiek dvylika metų mokėmės lietuvių kalbos. Mokėti kalbą yra platesnė sąvoka. Tai reiškia, kad vaikas mokomas ne tik kalbėti, bet ir rašyti, skaityti, atpažinti kalbos struktūros elementus ir iš jų sudėlioti savo mintis. Dažniausiai tėvai atveda vaikus papildomai mokytis užsienio kalbos, kai pastebi, kad mokykloje dėl įvairių priežasčių proporcingai nelavinami visi keturi kalbos vartojimo įgūdžiai. Dėstant anglų kalbą vaikams iki 12 metų taikomi specialūs mokymo ir žinių vertinimo metodai. Informacija apie juos prieinama visiems besidomintiems, kaip ir šiuolaikiški vadovėliai. Dėstymas AMES nuo mokymo mokykloje labiausiai skiriasi tuo, kad ir pradinukų žinias vertiname pasitelkdami pasaulyje pripažintus ir išbandytus metodus – tarptautinius anglų kalbos egzaminus vaikams. Yra ir Alytuje pradinukų, kurių žinios objektyviai įvertintos tarptautiniu lygiu.
Taisyklinga tartis – ankstyvo mokymosi privalumas
– Ar savo praktikoje pastebėjote, kad, labai anksti supažindintas su užsienio kalbomis, vaikas ateityje labiau jomis domisi, jam patinka mokytis kalbų?
– Negalėčiau pasakyti, ar ankstyvas kalbų mokymasis lemia vėlesnį domėjimąsi kalbomis, tačiau dar nelankančius mokyklos vaikus tėvai atveda pas mus ir todėl, kad patys vaikai to nori. Tokių vaikų nėra daug, bet smagu, kad tėvai pastebi jų gabumus.
– Specialistai teigia, kad kalbų mokytis palankiausia iki 12 metų. Ar AMES Alytus yra galimybė pradėti mokytis anglų kalbos mokyklos dar nelankantiems vaikams?
– AMES Alytaus filiale mokome ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Jų mokymas ypatingas tuo, kad jie dar neskaito ir nerašo. Būtent dėl šios priežasties išmoksta gerai girdėti ir tiksliai atkartoti, tai yra formuojami taisyklingos tarties pagrindai. Ko gero, tai yra didžiausias ankstyvo mokymosi privalumas. Mokytojo kvalifikacija ir asmeninės savybės yra lemiantis veiksnys. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pas mus dirba Aušra Bučinskienė ir Lina Petraškienė, kurios specializuojasi mokyti mažuosius ir yra pripažintos tarptautinių anglų kalbos (Pearson Test of English) egzaminų vertintojos.
– Pirmoji užsienio kalba dėstoma jau pradinėse mokyklose, taigi daugelis tėvų netgi nesusimąsto, kad tokių pamokų neužtenka. Dėl kokių pagrindinių priežasčių vaikai negauna tvirtų užsienio kalbos pagrindų ir jiems reikia papildomų pamokų, specialisto, kuris padėtų užlopyti spragas?
– Kodėl vaikai pradinėse klasėse negauna tvirtų pagrindų, turėtų atsakyti tie, kas juos moko. Galiu tik patvirtinti, kad tikrai ne visi tuos pagrindus įgauna. Vieni tėvai anksčiau, kiti gal kiek ir pavėluotai tai pastebi ir puola ieškoti pagalbos, ypač tuomet, kai visi dalykai sekasi gerai, o anglų kalba – nė krust.
– Kodėl „AMES Alytus“ pradeda lankyti mažiausi mokinukai – ar kad gabūs ir nori išmokti daugiau, ar vis dėlto dažniau todėl, kad turi žinių spragų?
– Tinka abu įvardyti atvejai. Turime ir tokių, kurie lenkia savo bendraklasius vienais ar net dvejais metais, bet yra ir tokių, kurie tiek pat atsilieka. Pradėjusieji mokytis papildomai pradinėje mokykloje dažniausiai priklauso pirmųjų grupei. Deja, kasmet ateina devintokų ir net dešimtokų, kurių žinias geriausiai apibūdina žodis „skylėtos“. Jie daro elementarių klaidų netgi išmokę jau pakankamai sudėtingų dalykų, kuriuos dėsto aukštesnėse klasėse. Ką tai reiškia? Blogus pažymius. Kad ir kiek mokytumeisi naujų dalykų, vis tiek pradinės spragos pakiš koją.
– Yra tokia teorija, kad geriau nemokyti vaiko užsienio kalbos, jeigu jis turi kokių nors tarties ar kitų gimtosios kalbos logopedinių bėdų. Ar tai tiesa?
– Manyčiau, kad visi, kas kalba gimtąja kalba, gali kalbėti ir užsienio kalba. Nesu logopedė, negalėčiau tvirtinti, bet gal kaip tik kitokia fonetinė bazė leidžia lavinti kalbos padargus? Kita vertus, būtent tokiu atveju išryškėja kalbėjimo ir kalbos mokėjimo skirtumas. Tarties bėdos netrukdo mokytis kalbos.
–Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai Alytuje tėvai vaikus vienu metu pradeda mokyti dviejų užsienio kalbų?
– Mūsų miestas pastaruoju metu tapo toks mažas, kad žodis „dažnai“ skamba keistokai. Sakyčiau, pasitaiko, kad vaikai mokomi ir dviejų kalbų vienu metu. Kadangi atvejai daugiau pavieniai, rezultatų nėra kaip apibendrinti, tačiau Vilniuje ir Kaune mokytis AMES antros užsienio kalbos, be anglų, gana populiaru. Alytuje kitų kalbų grupių moksleiviams sudaryti nepavyksta jau keleri metai.
Anglų egzaminas abiturientams nėra privalomas tik teoriškai
– Galimas dalykas, kad netolimoje ateityje anglų kalbos egzaminas taps privalomas abiturientams. Ar pastebite, kad dabartinių pradinukų tėvai rūpinasi tokia galimybe jau dabar – ar „AMES Alytus“ daugėja jaunesnių mokinių?
– Jaunesnių moksleivių Alytuje kasmet daugėja. Nežinau, kiek turi įtakos didėjantis pradinukų skaičius, o kiek tėvų sąmoningumas, tačiau galiu drąsiai teigti, kad tie, kas pradėjo mokytis papildomai pradinėse klasėse, baigs vidurinę mokyklą bent jau B2 lygiu. Tai yra jų žinios bus tokio lygio, kokio reikalauja Lietuvos aukštosios mokyklos. Anglų kalbos egzaminas tik teoriškai nėra privalomas. Praktiškai be anglų kalbos neįmanomos ir studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anglų kalba yra ne tik tarptautinio bendravimo ar verslo kalba. Ji yra ir mokslo kalba.
– Minėjote, kad mūsų aptariama tema – vaikų mokymas užsienio kalbos – ypač aktuali dabar. Ar tai reiškia, kad jūsų mokyklos duris vis dar praveria labai nemažas būrys 10–12 klasių moksleivių, kurie nori ruoštis valstybiniam brandos egzaminui (ar jį atitinkančiam tarptautiniam), bet tiesiog nebegali to daryti, nes jų žiniose per daug spragų, kad šis tikslas būtų sėkmingai pasiektas?
– Nemažas būrys 10–12 klasių moksleivių apskritai nepraveria jokių durų, nes jau neturi nei laiko, nei užsispyrimo, nei galimybių įveikti iš anksčiau užsilikusių spragų. Galiu tik padrąsinti juos sakydama, kad mokytis niekada nevėlu. Anksčiau ar vėliau anglų kalbą teks išmokti. Tai gal geriau anksčiau? Tarptautinių egzaminų nebūtina laikyti dvyliktoje klasėje. Galima tai padaryti ir anksčiau, jei žinių lygis yra B2 ar C1 pagal Europos Sąjungos metmenis. Galima laikyti egzaminą B1 lygiu 9–10 klasėse arba ir dar žemesniu, kol esate septintokas ar aštuntokas, kad įveiktumėte patikros ir egzaminų baimę, kuri kartais sužlugdo labiau nei žinių trūkumas.
– Jau minėtas poliglotas Gediminas Degėsys interviu „Alytaus naujienoms“ apie užsienio kalbų mokymąsi yra sakęs, kad užsienio kalba yra pati didžiausia dovana, kokią tėvai gali padovanoti savo vaikui. Vis dėlto ši dovana kainuoja, o alytiškiai šiuo metu išlaidauti nelinkę. Ar galima apibendrintai sakyti, kad vaikus privačiai kalbų moko tie tėvai, kurie gali sau leisti, ar tai vis dėlto labiau prioritetų klausimas?
– Pritarčiau antrajai klausimo daliai. Kam teikiame pirmenybę: vienadieniams malonumams ar vaiko ateičiai? Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, gerai žinome, kad ateis ir ta diena, kai jis ją baigs. Ar tinkamai mes, tėvai, tam ruošiamės? Ar neužklups abitūros egzaminai kaip perkūnas iš giedro dangaus? Gerai, kad vaikai šoka, dainuoja ir dar sportuoja, bet gal pažiūrėkime ir patikrinkime, ar pagrindiniai dalykai gerai sekasi? Galima sakyti, kad užsienio kalba yra dovana, bet kasdien ji tampa vis didesne būtinybe.
– Brandos egzaminų rezultatai šiemet Alytuje nustebino anglų VBE šimtukų gausa. Ar tai reiškia, kad bent gimnazijose abiturientai tikrai išmoko užsienio kalbos, ar tiesiog pasikeitė vertinimo sistema?
– Prie anglų kalbos egzaminą išlaikiusiųjų šimtu procentų skaičiaus gerokai prisidėjo moksleiviai, išlaikę tarptautinius egzaminus C1 lygiu. Nuo 2012 metų tarptautinį anglų kalbos egzaminą (Pearson Test of English) galima laikyti ir Alytuje. AMES mokymo programos orientuotos į tarptautinių egzaminų laikymą. Per pusantrų metų sėkmingai įvairiu lygiu išlaikė ir gavo tarptautinius sertifikatus daugiau kaip pusšimtis žmonių – nuo pradinukų iki suaugusių lankytojų. Artimiausia egzaminų sesija bus gruodžio 13 ir 14 dienomis. Jos metu dvyliktokai, sėkmingai išlaikę C1 lygio egzaminą, gali gauti išsvajotą šimtuką. Viskas labai paprasta, bet tik tiems, kurie patys ar jų tėvai pagalvojo apie tai iš anksto.
Vilija Ramanauskienė: „Rojus ir Nojus šiuo metu mokosi anglų ir vokiečių kalbų, mokėsi dar ir rusų, bet kad jau turi ir kitos įvairios veiklos, tai tiesiog nebeužtenka viskam laiko. Anglų kalbos jie mokosi nuo penkerių, tad rinktis mokykloje ir pradėti nuo pradžių nematėme prasmės. Pasirinkome vokiečių kalbos pamokas ir tikrai nesigailime. Be to, kad mokytoja tikrai puiki, dar ir grupėje labai mažai vaikų, nes visgi masinis pasirinkimas yra anglų, tad mokymasis gerokai kokybiškesnis nei su visa klase.
Tuo pat metu tęsiame ir anglų kalbos pamokas „AMES Alytus“.
Kodėl nusprendėme anksti mokyti? Nes manome, kad kuo anksčiau pradedama mokytis užsienio kalbų, tuo lengviau tai sekasi. Sūnūs buvo labai judrūs ir imlūs, norėjosi juos užimti kuo nors naudingu, bet darželinio amžiaus vaikų tiesiog nėra kur dėti – podarželinės veiklos pasirinkimas nedidelis. Užsienio kalba neabejotinai pravers – bet kuri, nebūtinai tik anglų. Šį rudenį būdami Londone vaikai susitvarkė patys, kai reikėjo pasiklausti ko nors parduotuvėje, ir jiems buvo labai įdomu, kad visi aplink kalba angliškai, sakė, ir patiems labai norisi. Vasarą viešėjo mano pusseserė su dvylikamečiu sūnumi iš Brazilijos, Rojus ir Nojus irgi pritaikė savo žinias.
Kartais tėvai nuogąstauja, kad kalbos „susimaišys“. Manau, tai visiška nesąmonė, juk visomis vienu metu nekalba, o nuėjęs į tam tikrą pamoką ir „persijungia“ būtent į tą kalbą. Nors vaikai ir bėgdami tiesiai iš rusų kalbos pamokos į anglų (jos skyrėsi vos valanda) niekad nesiskundė, kad painiotųsi ar kas nors panašaus.
Dar vienas mitas – reikia pirmiausia gerai išmokti lietuvių. Gimtoji ir užsienio kalbos viena kitai tikrai netrukdo, manau, tik padeda.“
Kalbėjosi Saulė PINKEVIČIENĖ