Dėl plikledžio padaugėjo traumų

Susidarius plikledžiui, traumų ir eismo įvykių padaugėja dvigubai. Remiantis vienos ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, Lietuvoje spustelėjus pirmam šaltukui ir susidarius plikledžiui, eismo įvykių skaičius išauga 26 procentais, o traumų padaugėja ketvirtadaliu, palyginus su dienomis, kai oro sąlygos būna palankios. Pavojingoms oro sąlygoms užsitęsus kiek ilgiau, traumų ir eismo įvykių padaugėja dvigubai.

Slidu ne tik žmogui, bet ir automobiliui
„Ši žiema skiriasi nuo prieš tai buvusių. Šių metų gruodis ir sausis iki šiol buvo panašesni į rudens mėnesius. Ilgai laukta žiema tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems sukėlė daug nepatogumų. Nors daugelis vairuotojų važinėja žiemos sezono padangomis, tačiau yra labiau atsipalaidavę, manevruoja automobiliais taip, kaip šiltuoju laiku. Dėl šių priežasčių staiga susidarius plikledžiui dramatiškai auga avaringumas. Apledėjus šaligatviams, pastebimai padaugėja ir pėsčiųjų traumų“, - teigia Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova. Pasak specialistės, daugiausiai traumų esant plikledžiui patiria pagyvenę žmonės ir vaikai. Dažniausiai patiriami riešo lūžimai - žmogus paslysta ir krisdamas instinktyviai tiesia ranką. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Sužalojimus lydi skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.

Pirmoji pagalba paslydus
Pagrindiniai kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas. Jei įtariamas kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimas, sveikatos specialistai pataria nukentėjusį žmogų paguldyti į patogią padėtį, imobilizuoti jam galūnę ir šaldyti ją šaltu kompresu. Imobilizuojant reikia stengtis nejudinti sužalotos vietos. Imobilizacijos tikslas - sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžimo virtimo į atvirą lūžimą. Sužalota galūnė turi būti imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriant abipus lūžimo esančius sąnarius. Sužeista vieta šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių. Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą. Venkite peršalimo. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas - tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas - apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Padidėja nušalimų pavojus
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė teigia, jog be traumų, žiemos metu taip pat kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. „Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18–20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti“, - teigia V. Dubinskienė.
Pagal požymius galima įvertinti nušalimo stiprumą: I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.