|
|
|
Nustatytas žymuo, parodantis, kuriems ligoniams aspirinas sumažina vėžio riziką
|
Kai kurie storosios žarnos vėžiu sergantys ligoniai gali sumažinti ligos atsinaujinimo riziką vartodami aspiriną.
Riziką sumažino 82 proc.
JAV ir japonų mokslininkų komanda išanalizavo beveik tūkstantį pacientų, sergančių storosios arba tiesiosios žarnos vėžiu. Buvo nagrinėjamas aspirino vartojimas po vėžio diagnozės nustatymo, taip pat įvairūs naviko genetiniai žymenys. 17 proc. pacientų rastos mutacijos PIK3CA gene, ir būtent šiems ligoniams nustatyta aspirino nauda pailginant išgyvenamumą ir laiką iki ligos atsinaujinimo.
Aspirinas sumažino mirties nuo vėžio riziką šioje pacientų grupėje net 82 proc. Pacientams, kuriems šios mutacijos nenustatyta, aspirino vartojimas neturėjo jokios įtakos prognozei.
Kancerogenezėje dalyvauja daugiau kaip 20 įvairių genų
„Storosios žarnos vėžys – labai heterogeninė liga, pasižyminti skirtinga ligos eiga ir įvairiu atsaku į gydymą. Storosios žarnos kancerogenezėje dalyvauja daugiau kaip 20 įvairių genų, kurių mutacijos lemia ligos formavimąsi, progresavimą ir jautrumą gydymui. Manoma, kad ištyrus šių genų mutacijas molekuliniu lygiu, bus įmanoma prognozuoti ligos atsaką ir parinkti geriausią individualizuotą gydymą“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.
Ji paaiškino, jog PIK3CA (fosfatidilinozitolio-3-kinazė) – tai lipidų ir baltymų (kinazių) kompleksas, svarbus žmogaus navikų patogenezėje. PI3K-Akt kelias, dar vadinamas tiesiog PI3K signaliniu keliu, valdo ląstelių augimą, dalijimąsi, diferenciaciją, metabolizmą ir mirtį. Įvykus mutacijai, skatinama ląstelių proliferacija ir slopinama apoptozė, kas lemia piktybinių ląstelių atsiradimą. PIK3CA geno mutacijos randamos apie 10-30 proc. storosios žarnos navikų.
Lietuvoje – kiti genų mutacijų tyrimai
E. Baltruškevičienės pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje PIK3CA geno mutacija nėra nustatoma, tačiau yra atliekami kiti ne mažiau svarbūs kolorektalinio vėžio genų mutacijų tyrimai, padedantys individualizuoti gydymo taktiką: KRAS, BRAF geno mutacijos, mikrosatelitų nestabilumo tyrimas, TP53 mutacijos.
„Ar PIK3CA geno mutacijos analizė taps rutininiu tyrimu, sunku atsakyti. Nors tyrimo rezultatai daug žadantys, tačiau trūksta randomizuotų tyrimų, įrodančių medikamento efektyvumą, tyrime neatsispindi sukeltos aspirino komplikacijos, naviko diferenciacijos laipsnis, limfmazgių būklė, kas gali turėti įtakos rezultatams. Amerikos onkologų draugijos bei Europos onkologų draugijos gydymo rekomendacijose ir standartuose PIK3CA geno mutacijos nustatymas ir aspirino vartojimas sergant storosios žarnos vėžiu šiuo metu nėra rekomenduojamas“, – informavo E. Baltruškevičienė.
Teigiamas aspirino poveikis sergant vėžiu
„Apie aspirino priešvėžinį poveikį rašoma jau seniai, tačiau trūkdavo didelių randomizuotų tyrimų, įrodančių aspirino įtaką ligos prognozei. Pagal paskutinių metaanalizių ir klinikinių tyrimų duomenis, aspirinas sumažina riziką susirgti vėžiu, mažina ligos atsinaujinimo riziką, taip pat apsaugo nuo ligos išplitimo ir metastazavimo.
Vartojant aspiriną, mirtingumas nuo vėžio sumažėja 15 proc. Didžiausia aspirino nauda įrodyta sergant kolorektaliniu vėžiu, krūties, prostatos, plaučių ir gastroezofaginės jungties navikais. Sergant kasos, smegenų, kiaušidžių vėžiu aspirino įtakos ligos prognozei nenustatyta. Kraujavimo tikimybė, kaip galima komplikacija, nebuvo didelė. Šiuo metu vyksta daug tyrimų, siekiančių nustatyti aspirino priešvėžinius veikimo mechanizmus bei išanalizuoti įtaką kitoms navikų lokalizacijoms“, – pasakojo gydytoja chemoterapeutė.
