|
|
|
Audito komitetas: „paprastas būdas” įsikurti ant jūros kranto
Prieš septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje valstybinėje žemėje ant jūros kranto stovi apie tūkstantis poilsio namelių ir vasarnamių. Tada dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek jų buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pagal savo charakteristikas (nameliuose nebuvo virtuvių ir sanitarinių patalpų, todėl jie neatitiko higienos normų) jie buvo traktuojami kaip laikini statiniai, kurie registre neregistruojami. Palangos savivaldybė 2000 ir 2002 m. detaliuosiuose planuose buvo nurodžiusi namelius iš šių teritorijų iškeldinti.
Tačiau nameliai ne tik nebuvo iškeldinti, tačiau per septynerius metus net 760 iš jų buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir taip jų savininkai įgijo teisę reikalauti, kad iš valstybinės žemės būtų suformuoti sklypai itin patrauklioje vietoje. Tai konstatavo Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę žemės naudojimo valstybinės kontrolės auditą. Savininkų pasirinkimu, suformuoti sklypai arba nuomojami arba leidžiama juos išsipirkti. Į klausimą, kaip nutiko, kad laikini statiniai staiga tapo rimtais pastatais, niekas iš Audito komiteto posėdžio dalyvių paaiškinti negalėjo – sprendimus įpareigoti registruoti šiuos objektus Nekilnojamojo turto registre priėmė teismas. „Biurokratai apžaidė valstybę“, – toks buvo valstybės kontrolieriaus A. Dulkio verdiktas šiai situacijai.
Auditoriai nustatė, kad 38 nameliai stovi pirmoje pajūrio juostoje, kurioje neleidžiami jokie statybos darbai, taip pat neleidžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms – čia sklypai negalės būti formuojami. Dar 217 namelių patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją – suformavus sklypus iš šios teritorijos reikės „išimti“ apie 40 ha miško, esančio 1 km nuotoliu nuo jūros.
„Tai yra akivaizdus pavyzdys, kai nebuvo apgintas viešasis interesas – apsaugoti pajūrio teritoriją. Panašu, kad visiems šio proceso dalyviams tiko, kad nameliai būtų įteisinti kaip pastatai, kad įgytų teisę į sklypus ir niekam nepasirodė svarbu, kad šioje vietoje nėra tinkamos infrastruktūros, sanitarinės sąlygos yra primityvios ir taip yra teršiamas mūsų visų pajūris“, – nusivylimo neslėpė Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. „Audito komitete turime 2008 m. Aplinkos ministerijos raštą, kuriame aiškiai sakoma, kad tai yra laikini pastatai ir juos numatoma iškelti. O štai kaip viskas apsisuko.“
Kadangi tokių sprendimų niekas neapskundė, dabar belieka tik spręsti, kaip šią teritoriją sutvarkyti, kad ji nekeltų grėsmės trapiai pajūrio ekologijai. Audito komitetas siūlys Vyriausybei kompleksiškai įvertinti esamą situaciją ir spręsti dėl tolesnės šios teritorijos vystymo vizijos.
