|
|
|
Švedijos klientų reikalavimai atsijoja nekantrius eksportuotojus
2018.01.13
Pernai į Švediją eksportuota lietuviškų prekių už 930 mln. eurų, o bendras eksporto mastas viršijo 1 mlrd. eurų. Per penkerius metus eksporto vertė ūgtelėjo 40 procentų.
Ekonomiškai pasiturinti, geografiškai artima Švedija traukia lietuvių verslininkus, tikinčius didelėmis eksporto galimybėmis. Pagal apimtį, ši Skandinavijos šalis yra penktoji lietuviškos kilmės prekių eksporto sąraše. Tai rodo VšĮ „Versli Lietuva“ duomenys.
Pirmadienį VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klube „Eksporto kryptis: Švedija“ daugiau nei 50 Lietuvos verslininkų ir eksportuotojų diskutavo apie galimybes didinti eksporto apsukas ir įėjimo į rinką būdus.
„Nors eksporto mastas didėja, Švedija išlieka kietas riešutėlis eksportuotojams, nes tenykščiai verslininkai sprendimus priima tik įsitikinę tiekėjo patikimumu ir išlieka labai reiklūs kokybei. Be to, nors gyventojų perkamoji galia didelė, švedai yra gana jautrūs klientai kainai“, – pranešime spaudai sakė Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius.
Lietuviško kapitalo įmonės „B Group“ vadovas Donatas Gelažauskas teigė, kad į Švediją verslui verta žengti tik tada, jei tai – strateginis, ilgalaikis įmonės tikslas. „Įsikūrėme prieš aštuonerius metus tvirtai tikėdami, kad tikroji mūsų namų rinka yra Skandinavija. Daugeliui Švedija atrodo lengvai pasiekiama ir pelninga rinka, tačiau mėginant joje ieškoti verslo partnerių ar klientų iškyla griežtų kriterijų ir standartų siena. Norint patekti į Švedijos rinką, reikia nusiteikti, kad investicijų ir darbo reikės labai daug. Užtrukome 3–4 metus, kol švedus įtikinome, kad jie – mūsų prioritetinė ir ilgalaikė rinka“, – pasakojo D. Gelažauskas.
Anot jo, švedus lietuvių tiekėjas papirks tik tada, jei pasiūlymas atitiks jų verslo planus, strategiją, standartus, verslo kultūrą, o pati įmonė bus pasirengusi pirkti prekes ar paslaugas iš užsienio. Priešingu atveju, turint tik gerą kainos pasiūlymą ir nieko daugiau, sėkmės neverta tikėtis.
„Kaina nebūtinai yra prioritetas, jei paslauga ar produktas kokybiški. Be to, stebint dabartines Lietuvos ekonomikos tendencijas, matyti, kad prabėgs dar keleri metai ir mūsų šalies verslininkams bus sunku konkuruoti kaštų ekonomija paremta gamyba su kitomis Rytų Europos valstybėmis. Švedams daug labiau rūpi, ar gaminama turint reikalingus sertifikatus, jie atidžiai analizuoja gamybos procesus, jiems svarbu juos pamatyti, perprasti įmonės kultūrą ir jos strategiją. Tai suprasdami šį pavasarį atidarėme modernią statybinio metalo perdirbimo gamyklą Švedijoje – taip atsidūrėme arčiau klientų ir 3–4 kartus greičiau galime atlikti užsakymą“, – sakė D. Gelažauskas.
Lietuviai į Švediją daugiausia eksportuoja baldų (30 proc. viso eksporto), plastiko ir jo dirbinių (7 proc.), elektros mašinų ir įrenginių (7 proc.), tabako ir jo pakaitalų (6,6 proc.), įvairių chemijos produktų (6,4 proc.). 2016 metais paslaugų eksporto į Švediją vertė siekė beveik 262 mln. eurų, o struktūroje dominavo transporto (10 proc. viso eksporto) ir statybos (6,6 proc.) paslaugos. „Verslios Lietuvos“ analitikų atliktas eksporto galimybių vertinimas rodo, kad Švedijos rinkoje pirkėjų rastų maisto produktų, įvairių mašinų, įrenginių, tekstilės ir drabužių, chemijos produktų gamintojai.
Deniso Nikitenkos nuotrauka
