|
|
|
Valstybės kontrolė: turto vertinimo ataskaitose – pažeidimų gausa
Viešojoje erdvėje ne kartą diskutuota apie susitarimus tarp užsakovų ir kai kurių turto vertintojų bei nepagrįstai dideles arba mažas įvertinto turto vertes. Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus 81 proc. (383 iš 473) patikrintų turto vertinimo ataskaitų neatitiko teisės aktų reikalavimų. Turto vertinimo priežiūros tarnyba per metus patikrina vidutiniškai 0,3 proc. visų turto vertinimo ataskaitų, kurių per metus turto vertintojai parengia apie 50 tūkst.
Nustatyta, kad dažniausiai vertintojai nesilaikė metodikos nuostatų. Pusė ataskaitose tarnybos nustatytų pažeidimų buvo dėl netinkamai taikyto lyginamojo metodo, nes pasirinkti tokie palyginamieji objektai, kurie neturėtų ir negalėtų būti lyginami, nes jų plotai skyrėsi keliolika kartų, skyrėsi lyginamų žemės sklypų paskirtis. Pavyzdžiui, lyginamieji objektai buvo 15, 24 ir 71 kartą mažesnio bendro ploto nei vertinamas turtas.
Dalis minėtų patikrintų ataskaitų buvo rengiamos viešajam sektoriui. Nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų neatitiko 114 iš 179 tarnybos patikrintų turto vertinimo ataskaitų, ir visose jų turto vertės nustatymas buvo nepakankamai pagrįstas. Turto vertinimas viešajame sektoriuje yra aktualus priimant sprendimus dėl turto pardavimo, apmokestinimo, turtinio įnašo, turto paėmimo visuomenės poreikiams.
Pripažinus turto vertinimo ataskaitą neteisinga, ji lieka galioti, o užsakovas net nežino, kad jo užsakymu parengtą turto vertinimo ataskaitą tarnyba pripažino neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir turto vertės nustatymas buvo nepakankamai pagrįstas, nes teisės aktai neįpareigoja apie tai informuoti užsakovą. Pasak valstybinių auditorių, siekiant ginti užsakovo pagrįstus lūkesčius, prievolė jį informuoti privalo būti nustatyta teisės aktuose, kartu nurodant, kad tarnybos nustatyti pažeidimai gali turėti įtakos turto vertei.
Įstatymus pažeidę turto vertintojai yra praktiškai nebaudžiami, nes dėl šių pažeidimų į Garbės teismą, skiriantį drausmines nuobaudas, tarnyba kreipiasi tik gavusi prašymus ar skundus. Trūkumus nustačius planinio patikrinimo metu, tarnyba apie nustatytus pažeidimus raštu informuoja vertintoją ir įmonę, kurioje jis dirba, bei nurodo ateityje jų nedaryti. Taigi šiuos pažeidimus padarę vertintojai lieka nenubausti ir nėra atgrasomi nuo panašių pažeidimų ateityje.
Pažymėtina, kad turto vertinimas, kaip profesinė veikla, pradėjo formuotis 1993 m. Tačiau turto vertintojų veiklos valstybinei priežiūrai beveik nebuvo skiriama dėmesio, todėl atsirado prielaidos susitarimams tarp užsakovų ir kai kurių turto vertintojų. Esminiai pokyčiai šioje srityje prasidėjo nuo 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nauja redakcija, kuria siekiama eliminuoti nepagrįstus turto vertinimus ir didinti turto vertintojų atliktų vertinimų patikimumą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, kurios galėtų padėti užtikrinti efektyvesnę turto vertintojų veiklos valstybinę priežiūrą.
