|
|
|
Valstybės turtas: kas trukdo efektyviai valdyti?
Jei privatus kapitalas jau ne vienerius metus ieško būdų, kaip sutaupyti valdomo turto priežiūros ir išlaikymo sąskaita, tai viešajame sektoriuje tuo susirūpinta tik pastaruoju metu. Pagrindinė kliūtis – supratimas, kad efektyvus turto valdymas pirmiausia susijęs su kaštų, ir konkrečiai – ūkio priežiūros išlaidų mažinimu biudžetinėse įstaigose.
Apie tai bus diskutuojama 2015 m. gruodžio 15 d. vyksiančioje II-oje konferencijoje „Efektyvus valstybės turto valdymas“. Pasak konferencijos turinio vadovo Mindaugo Kulboko, „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos regionui, dabartinė situacija primena „stovintį vandenį“: visi aplink mato problemą, bet niekas nieko nedaro.
„Kad šis procesas pajudėtų iš mirties taško, būtina diskusija tarp viešojo ir privataus sektoriaus atstovų. Mes norime parodyti teigiamus pavyzdžius ir sėkmingai įgyvendinamus projektus, kad gali būti kitaip. Štai, pavyzdžiui, Estijoje buvo parduoti 4 ministerijoms priklausę pastatai, o jos visos nuomos būdu bus įkurdintos naujame 16 tūkst. m2 pastate. Sakysite: rizikinga, nepamatuota, neefektyvu? Priešingai, tokių patalpų priežiūra ir išlaikymas kainuoja gerokai mažiau, o ir grąžą iš parduodamo turto reikia įvertinti, todėl leidžia nemažai sutaupyti biudžeto lėšų“, – teigia M. Kulbokas.
Lietuvoje tokių pavyzdžių dar nėra daug – viena pirmųjų pertvarkų ėmėsi Lietuvos policija, KTU.
„Visiškai normalu, kad valstybės institucijos suinteresuotos savo valdomą turtą parduoti kuo brangiau, o verslas – įsigyti kuo pigiau. Tačiau dažnai, užuot ieškojus sprendimo, patogiau prisidengti, esą viešajam sektoriui „suriša rankas“ teisinė bazė“, – aktualias problemas vardija M. Kulbokas.
Valstybės nekilnojamojo turto valdymo pokyčius gali paskatinti strategijos su konkrečiais rodikliais ir įgyvendinimo terminais parengimas – kaip vieną susidariusios situacijos sprendimo būdų mato advokatų kontoros „Cobalt“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė, advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė. Tiesa, prieš tai reikia užbaigti viso valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto inventorizavimą bei įvertinimą, be to, turėtų pradėti funkcionuoti valstybės turto informacinė paieškos sistema.
„Dabar susidaryti objektyvų vaizdą apie valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą trukdo įvairios teisės aktais nustatytos lengvatos, pavyzdžiui, atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Tokios lengvatos turėtų būti arba iš viso naikinamos, arba ženkliai ribojamos“, – įsitikinusi S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė.
Pasak jos, valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumas turėtų būti vertinamas iš esmės pagal tuos pačius kriterijus, kokie taikomi privačiam sektoriui, t. y. išlaikymo kaštai, vienai darbo vietai tenkantis nekilnojamojo turto plotas ir kt., o teisinės reguliavimo sąlygos neturėtų labai skirtis. Tik tada galima tikėtis pokyčių.
