Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Daugiabučių apsauga – pačių gyventojų rankose

Už bendro naudojimo turtą atsakingi visi daugiabučio namo gyventojai
Nuotraukos

Bendro naudojimo turtas daugiabučiuose namuose – nuolatinis ginčų objektas tarp kaimynų. Dažnai ieškodami kaltų dėl įvykusių nelaimių pamirštame atsakingai žiūrėti į savo turto saugumą. Draugiškas kaimynų bendradarbiavimas, tinkamas bendro turto naudojimo draudimas, dalyvavimas saugios kaimynystės grupėse – geriausi pagalbininkai kuriant saugią aplinką.

Daugiabučiuose – nesibaigiantis triukšmas ir vagystės
„Daugiabučių namų saugumo klausimai – opūs ir problematiški“, – teigia Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jo teigimu, vagystės įsibraunant į gyventojų privačios nuosavybės valdas – vienos dažniausiai pasitaikančių nusikalstamų veikų. Nusikaltėliai į butus laužiasi įvairiais būdais: išlauždami duris, atrakindami nesudėtingas spynas, išdauždami ar kitaip sugadindami langų stiklus. Gyvenamųjų namų laiptinėse įvyksta smurtinių nusikaltimų, apiplėšimų, netgi nužudymų. Laiptinės neretai tampa sprunkančių asmenų laikinomis slėptuvėmis, vagišius masina nesaugiai palikti dviračiai. Daugiabučių kiemuose dažnai vartojamas alkoholis, renkasi triukšmingos kompanijos. Dėl to policijos pareigūnai sulaukia gausybės iškvietimų nuraminti įsismarkavusius ir viešąją rimtį trikdančius teisės pažeidėjus. Taigi, dažniausios problemos – triukšmas, viešosios tvarkos pažeidimai, neapsaugota nuosavybė, lengvai pasiekiamas ir prieinamas turtas nusikaltėliams, nesupratingi ir abejingi kaimynai.

Už bendro naudojimo turtą atsakingi visi
Vienos iš draudimo bendrovių atstovai pabrėžia, jog svarbu žinoti, kad nėra sistemos ar įrenginio, kuris visiškai apsaugotų ir būtų neįveikiamas. Saulius Baranauskas, turto draudimo vadovas, išskiria dažniausiai pasitaikančias rizikas, kai nukenčia bendro naudojimo turtas. Pasak jo, skaudžiausi įvykiai nutinka kilus gaisrui – bute gali aprūkti visos laiptinės sienos arba nudegti stogas, už kurio remontą turės sumokėti visi gyventojai. Vanduo, kadangi dažnai vamzdžiai trūksta bendrose patalpose, ir vandalizmas – išorinių pastato sienų apipaišymas, ko gero, akivaizdžiausia ir dažniausia daugiabučių problema.
„Dauguma daugiabučių namų, ypač senesnės statybos, nėra tinkamai apsaugoti, todėl bendrojo naudojimo patalpos dažnai nukenčia nuo vagių, benamių. Įstatymuose numatyta, kad už bendro naudojimo turtą atsakingi visi namo gyventojai. Elementarių saugumo įrankių, tokių kaip tvarkingas vandentiekis ar priešgaisrinės signalizacijos, nebuvimas kelia pavojų ne tik turto, bet ir žmonių saugumui. Deja, bendro turto naudojimo draudimas nėra itin populiarus, o tai parodo žmonių abejingumą bendro naudojimo turtui daugiabučiuose namuose“, - teigia S. Baranauskas.

Prevencijos priemonės namų bendrijų saugumui
Lietuvos policijos pareigūnai savo ruožtu užsiima aktyviu prevenciniu darbu. Stengiasi kuo daugiau bendrauti su gyventojais, skatina bendruomenes bendradarbiauti ir būti neabejingoms daromiems pažeidimams bei vieniems kitų saugumui. Tai įrodo beveik kasdien besikuriančios saugios kaimynystės grupės.
R. Matonio teigimu, į policijos pareigūnus namų bendrijų gyventojai kreipiasi vis dažniau. „Anksčiau tvyrojęs socialinis abejingumas rūpinantis saugia aplinka ir vieniems kitų gerovės puoselėjimu mažėja. Gyventojai darosi vis labiau aktyvesni, pilietiškesni ir iniciatyvesni.
Norint apsaugoti kiemą, butus nuo nelaimingų atsitikimų, policijos pareigūnai rekomenduoja įsirengti gerą kiemo ir laiptinių apšvietimą ar net vaizdo stebėjimo kameras, signalizacijos sistemas. Gerai būtų, jei lauko durys turėtų kodų sistemą. Taip pat kiekvienas buto savininkas turėtų pasirūpinti savo buto durimis, kad jos būtų tvirtos ir sunkiai atrakinamos.
Kaimynai turėtų padėti vieni kitiems – prižiūrėti ir stebėti kaimyno namus ir turtą, įtartinus asmenis, jų elgesį, daug kartų pravažiuojančius, keistai pastatytus automobilius. Pasak pareigūnų, geriausia ir pigiausia apsauga – kaimynų bendravimas.
„Susipažinkite su savo kaimynais ir sukvieskite susirinkimą, į kurį pasikvieskite teritoriją prižiūrintį apylinkės inspektorių. Skatinkite savo kaimynus nebūti abejingiems ir kreiptis į policiją pamačius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, pasirūpinkite, kad jaunimas jūsų gyvenamoje teritorijoje turėtų kuo užsiimti. Suderinkite su kaimynais, parinkite vietą ir pakabinkite stendą su aktualia prevencine informacija apie apsaugos nuo nusikaltimų būdus, saugią kaimynystę, apylinkės inspektoriaus kontaktus. Prevenciškai veikia ir didelis stendas ant daugiabučio sienos, specialūs lipdukai ant langų, laiptinės durų, informuojantys, kad namas priklauso saugios kaimynystės grupei“, - teigia R. Matonis.