Tiek statybų sektoriuje, tiek rinkoje galima rasti sprendimų, kurie prieš keletą metų dar atrodė tarsi tolimos ateities projektas. Taip sako Ernestas Ivanauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius. Pasak mokslininko, kasmet statybos sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų.
Šilumos saugotojai
„Kylant naujiems statiniams ir įsibėgėjant pastatų renovacijos procesui, visiems aktualu panaudoti ne tik seniai žinomas šilumą izoliuojančias medžiagas, bet ir tokias, kurios gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių ir įvairių gamybos atliekų“, – KTU pranešime spaudai sakė jis.
Vienos tokių – medienos ir kanapių pluošto plokštės stogų ar sienų renovacijai, patobulintos akmens masės pluošto vertikaliai orientuotos plokštės požeminių garažų ir nešildomų patalpų šiltinimui iš vidaus, pūsto stiklo granulės, naudojamos aliuminio profiliuose, taip padidinat priešgaisrinę saugą.
„Ekologiški kanapių blokeliai – alternatyvi statybinė medžiaga, pagaminta iš kanapių spalių ir rišamosios medžiagos, galinti pakeisti lengvojo betono blokelius, naudojamus pastatų statybai“, – pasakojo E. Ivanauskas.
Jo teigimu, labiausiai tikėtina, kad artimiausioje ateityje, kaip ir šiuo metu, dominuos lengvų konstrukcijų mada – aliuminio ir stiklo pluošto polimeriniai gaminiai, nes jie žymiai atsparesni įvairiems aplinkos poveikio korozijų rūšims ir aukštoms temperatūroms. Taip pat vis dažniau bus sutinkami stiklo gaminiai su savaime nusivalančiu paviršiumi.
„Manau, kad bus labai populiaru statyti pastatus iš ekologiškų statybinių medžiagų. Dominuos įvairūs blokeliai iš pluoštinių medžiagų, surištų įvairių rūšių rišikliais“, – sako mokslininkas.
Darnioji statyba tampa tendencija
E. Ivanauskas mano, kad darniąją statybą, mažai veikiančią aplinką ir žmogų, galbūt ir galima pavadinti tendencija.
„Neabejotina, kad kuriant darnią aplinką ir siekiant ekologiškai inovatyvios šalies įvaizdžio, svarbu kreipti dėmesį į klimato kaitos problemas, kaip išmetamųjų teršalų ir dujų kiekį, energiškai efektyvių pastatų kiekio didinimą, ekologiškų transporto priemonių naudojimą ir viešojo transporto infrastruktūros plėtimą“, – tvirtina jis.
KTU mokslininko teigimu, čia labai svarbią vietą užima ir atliekų perdirbimas (nuotekų dumblo antrinis panaudojimas cementinėse sistemose ar jo deginimas), biokuro katilinėse besikaupiančių medienos pelenų panaudojimas ir rūšiavimas.
Jo teigimu, tokios statybinės medžiagos kaip molis, akmuo ar smiltainis statyboje naudojami jau labai seniai, o natūralus akmuo (marmuras, granitas, dolomitas) visada buvo populiarus interjero ir apdailos elementas.
Iš šiaudų – ekologiškas būstas
„Kalbant apie statybas tiktų posakis – „Nauja, seniai pamiršta sena“. Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) parengtas naujasis reglamentas bei kiti atnaujinti statybinės produkcijos bandymo standartai aprašo bei reglamentuoja antrinių žaliavų panaudojimą (įvairių atliekų perdirbimas, lakiųjų pelenų panaudojimas bei trupinto betono panaudojimas). Akcentuojamas atsinaujinančių energijos šaltinių bei natūralių ekologiškų medžiagų naudojimas“, – sako mokslininkas.
E. Ivanausko teigimu, Lietuvoje atsirandanti šiaudinė statyba – labiau vienetiniai reiškiniai, kurie labiau tinkami kultūrinių ir paveldinių, kaimo turizmo sodybose esamų statinių atnaujinimui, bei naujų statinių statybai. Tai labiau gamtos prieglobstyje tinkamas ekologinis statybos variantas.
„Tačiau, turint omenyje, kad naudojant šiaudus, kaip antrinį produktą (atlieką) ir žinant kad jų šiluminės savybės tikrai panašios kaip ekovatos, tikrai naudoti yra puiku, taip pastatomas ekologiškas būstas ir tvariai naudojami gamtos ištekliai. Kitaip tariant tai kiekvieno pasirinkimo teisė, tačiau būtina perkamą produkciją įvertinti pagal šilumos izoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir turėti omenyje, kad ne vėliau kaip nuo 2020 m. visi gyvenamieji pastatai pagal ES reikalavimus privalės būti nulinės energijos suvartojimo klasės“, – primena jis.