|
|
Verslo atstovai: KTU vykdomi NT aukcionai – racionalus žingsnis, ieškant lėšų investicijoms
|
Kauno technologijos universitetas (KTU) yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešuose aukcionuose sėkmingai parduodanti nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos bus investuotos į Universiteto infrastruktūros vystymą ir plėtrą. Verslo atstovai ir ekonomistai teigimai vertina tokį KTU sprendimą, vadindami jį natūraliu ir racionaliu.
Galimybė parduoti perteklinį nekilnojamąjį turtą (NT) atsirado Vyriausybei priėmus nutarimą vykdyti bandomąjį projektą – leisti parduoti nuosavybės teise Universiteto valdomą nekilnojamąjį turtą (NT).
KTU rektorius Petras Baršauskas pabrėžia, kad, įvertinant dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, valstybė nepajėgi Universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia jo infrastruktūros gerinimui, todėl reikia ieškoti kitų investicijų rezervų. Vienas iš jų ir yra perteklinis Universiteto nekilnojamasis turtas, kuris niekaip nesisieja su KTU ateitimi, perspektyvomis ir strategija. Tokio NT turi dauguma šalies aukštųjų mokyklų.
Pirmasis viešas nuosavybės teise valdomo KTU NT aukcionas įvyko vasario 3 dieną. Savanorių pr. 271 esančias negyvenamas patalpas už 402 tūkst. eurų įsigijo bendrovė „Jotvainis“. Kovo 18 d. bendrovei „Univesa“ už 1,3 mln. eurų parduotos Taikos pr. 92 esančios negyvenamosios patalpos su statiniais.
Lėšos už penkis KTU pastatus, už kuriuos ketinama gauti apie 3,2 mln. eurų, bus investuotos į Universiteto kapitalą. Universitetas taip pat sutaupys daug lėšų dabar skiriamų nenaudotinų pastatų priežiūrai, šildymui, valymui, apsaugai.
KTU vykdomas bandomasis projektas sulaukia didelio kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėmesio, kurios nori eiti tuo pačiu keliu. Ekspertų teigimu, tai – geras sprendimas.
Universitetas – verslo subjektas
„Visiškas normalu ir racionalu, kad universitetas pats tvarkosi su savo valdomu nekilnojamuoju turtu. Versle įprasta praktika, kai nenaudojami, pertekliniai pastatai, patalpos yra parduodamos, išnuomojamos, siekiant optimizuoti veiklą“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskas.
Jo teigimu, universitetas yra toks pats verslo subjektas, tik jo tikslas yra vykdyti viešą funkciją. Svarbu, kad pastatai būtų parduodami ne siekiant „kažkaip užkišti atsiradusią skylę“, o tai būtų ilgalaikiai planingi veiksmai, siekiant įrengti laboratorijas ar atnaujinti pastatus.
„Taigi praktika ir toliau turėtų būti tokia – universitetui suteikti kuo daugiau laisvės, žinoma, sveiko proto ribose. Yra vadinamieji protingieji universitetai, toks yra ir KTU, tačiau, kaip suprantu iš pokalbių su ministerijų atstovais, yra ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios suteikta autonomija pasinaudotų kitiems tikslams.
Todėl turi būti sudėti saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui, KTU geras saugiklis yra stipri Taryba, kuriai pateikiama visa informacija. Tačiau yra universitetų, kur Tarybos yra tik butaforinės, todėl realiai juose nėra jokios veiklos priežiūros organo“, – įspėja S. Besagirskas.
KTU sprendimas – logiškas
Vienos didžiausių šalies „Lietuvos energijos“ įmonių grupės generalinis direktorius Dalius Misiūnas pasakoja, kad, siekiant efektyvumo, grupės nekilnojamojo turto valdymas buvo centralizuotas specialioje bendrovėje, kurios tikslas – optimaliai valdyti turtą, užtikrinant „Lietuvos energijos“ poreikius bei realizuojant laisvus plotus rinkoje.
Tokio modelio taikymas pasiteisino ir per pastaruosius 4 metus leido beveik perpus sumažinti grupės įmonių naudojamo NT ploto poreikius ir atitinkamai sumažinti sąnaudas.
„Kalbant apie universitetų valdomą NT, mano nuomone, efektyviausia būtų šią veiklą centralizuoti visos Lietuvos mastu, patikint ją profesionalams ir jiems iškeliant aiškius turto valdymo veiklos tikslus. Tuo tarpu universitetai būtų atsakingi už savo NT poreikių išgryninimą ir ilgalaikį planavimą.
Pradiniame susitvarkymo etape, kuriame šiuo metu yra KTU, nenaudojamo turto pardavimas ir gautų pajamų investavimas į likusios infrastruktūros vystymą yra logiškas“, – įsitikinęs D. Misiūnas.
Idėja nuomotis NT palaikymo nesulaukė
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atsimena, kad prieš kelerius metus buvo svarstoma idėja centralizuoti visą valstybinių institucijų nekilnojamojo turto valdymą. Tai yra, nei universitetai, nei ministerijos, nei kitos institucijos neturėtų nuosavo nekilnojamojo turto, o jį nuomotųsi iš valstybės. Tai esą sukurtų paskatas daug efektyviau naudoti nekilnojamąjį turtą ir neturėti perteklinių patalpų.
„Ne paslaptis, kad dabar pagal, pavyzdžiui, vienam darbuotojui tenkantį plotą, valstybinės institucijos smarkiai lenkia privataus sektoriaus įmones. Deja, toks pasiūlymas didelio palaikymo nesulaukė ir nugulė kažkieno stalčiuose.
Tačiau verta svarstyti ir alternatyvas, leidžiančias valstybinėms institucijoms efektyviau valdyti savo turtą – taip pat ir turėti galimybę parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, o lėšas nukreipti, pavyzdžiui, į produktyvesnes investicijas“, – teigimai KTU vykdomą nenaudotino NT investicinį projektą vertina N. Mačiulis.