Maloniai sutikus padėti techninių apžiūrių centrui „Tuvlita“, tęsiame straipsnių apie transporto priemonių techninę apžiūrą, ciklą. Šį kartą pakalbėsime apie krovininių transporto priemonių techninę apžiūrą.
Krovininio transporto ir lengvųjų automobilių techninės apžiūros turi nemažai bendrų bruožų, bet ir keli esminiai skirtumai. Visų pirma krovininio transporto techninė apžiūra atliekama kas metus. Tai būtina, nes per metus dažnas vilkikas nuvažiuoja daugiau negu kitas lengvasis automobilis per visą jo eksploatacijos laiką, tad ir susidėvėjusių detalių gali būti gerokai daugiau. Kita vertus, pasak „Tuvlitos“ padalinio Avižieniuose specialistų, krovininių automobilių vairuotojai labiau rūpinasi savo transporto priemonėmis, tad rimtų trūkumų juose pasitaiko gerokai mažiau.
Tradiciškai viskas prasideda nuo kasos. Čia reiks pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą ir sumokėti už TA.
N3 klasės krovininių transporto priemonių apžiūros kaina prasideda nuo 29,80 eur., tačiau, priklausomai nuo planuojamų atlikti patikros darbų apimties, ji gali augti. Pakartotinos apžiūros kaina prasideda nuo 4,30 eur. Jeigu vairuotojas neturi reikalavimus atitinkančio gesintuvo, pirmosios pagalbos rinkinio ar avarinio sustojimo ženklo, juos visada galėsite įsigyti kasoje.
Techninė apžiūra prasideda nuo transporto priemonės identifikavimo ir dokumentų sutikrinimo. Patikrinama ar transporto priemonės duomenys ir įrašai nurodyti registracijos liudijime yra teisingi, t.y. kėbulo numeris, valst. Nr., degalų rūšis ir .t.t. Taip pat TA stoties darbuotojas patikrina ar už transporto priemonės, kurios bendroji masė didesnė negu 12 tonų, eksploataciją yra sumokėtas atitinkamas mokestis – Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžiuose, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1799) nustatytas mokestis;
Jeigu yra sumontuoti potencialiai pavojingi įrenginiai transporto priemonėje, tai kontrolierius patikrina potencialiai pavojingų įrenginių registravimo pažymėjimą, išduotą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos techninės būklės tikrinimo ataskaitą.
Ant kėbulo neturi matytis akivaizdžių, didelių korozijos židinių, ant ašių turi būti sumontuotos vienodo tipo padangos, o protektoriaus rašto gylis atitikti nustatytus reikalavimus. Patikrinama ar vilkikas turi dvejas atsparas ratams.
Dar viena būtina vilkiko detalė – purvasaugiai. Jie turi būti sveiki ir pakelti ne daugiau kaip 30 cm nuo žemės, kad sulaikytų iš po ratų išsprūstančius akmenukus ir ribotų vandens taškymąsi.
Patikrinama ir apžiūrima šalia kuro bako esanti akumuliatorių dėžė. Akumuliatoriai turi būti patikimai pritvirtinti.
Vizualios patikros metu apžiūrimos krovininės transporto priemonės šoninės ir galinė apsaugos. Jos turi būti patikimai pritvirtintos ir neturi turėtipažeidimų, dėl kurių susidūrimo atveju atsirastų galimybė susižaloti.
Krovininiam automobiliui, skirtingai nuo lengvojo, tikrinamas ir veidrodėlių išgaubimo kampas.
Tiesa, šis rodiklis tikrinamas tik tam tikrų metų gamybos transporto priemonėse.
Sutikrinus dokumentus ir atlikus vizualią apžiūrą, tikrinami krovininio automobilio stabdžiai. Krovininės transporto priemonės gali turėti hidraulinę, pneumatinę arba mišrią stabdžių sistemą.
Tikrinant sunkiasvorio transporto pneumatinius stabdžius, prie stabdžių sistemos jungiami davikliai ir matuojamas slėgis stabdžių kamerose esant skirtingoms jėgoms.
Krovininiai automobiliai su pneumatiniais stabdžiais turi du stabdžių kontūrus – priekinį ir galinį, tad kiekvienas kontūras tikrinamas atskirai, pajungiant slėgio daviklius ir stebint, kaip stabdžiai „elgiasi“, tai yra, koks slėgis prie tam tikros jėgos pasiekiamas.
Slėgis fiksuojamas prieš pat stabdžių blokavimą. Vėliau tikrinant krovininį automobilį reikia išleisti orą iš stabdžių kamerų, kol įsijunks įspėjamasis įtaisas pranešantis apie kritinį slėgį likusį sistemoje. Jeigu šis įtaisas nesuveikia, tai vertinama kaip didelis trūkumas. Išleidus orą paleidžiami suktis „būgnai“ ir tikrinama ar pakanka oro dviem stabdymams atlikti.
Jis negali nukristi iki 0. Taip tikrinami 4 kontūrų apsauginiai vožtuvai. Taip pat tikrinama ar šiose talpose nėra susidariusios emulsijos ar nėra paveikti per daug korozijos poveikio. Kaip paaiškino stoties vadovas – stipriai korozijos paveiktose talpose gali sumažėti jų tūris.
Jeigu po visų šių veiksmų prietaisų skydelyje įspėjamieji įtaisai nerodo jokių sistemos gedimo klaidų ir stabdžių efektyvumas atitinka nustatytus reikalavimus, reiškia, kad vilkiko stabdžiai veikia tinkamai.
Puspriekabės stabdžių efektyvumas, ikrinami atskirai.
Avižienių TA stotyje visa patikrinimo eiga matoma ne tik įprastame stende, bet ir specialiuose papildomuose ekranuose.
Vizualiai apžiūrima stabdžių sistema: stabdžių, traukių, lynų, svirčių, ašių tvirtinimas, paslankumas, pažeidimai, stebima ar nėra skysčio (oro) nuotėkio stabdžių sistemoje, kaip patikimai pritvirtinti stabdžių vamzdeliai ir ar nėra didesnio korozijos poveikio,
ar stabdžių žarnelės patikimai pritvirtintos ir neturi didesnių įtrūkių ar pažeidimų, ar stabdžių būgnai, diskai neįtrūkę, nedeformuoti, nesudilę, ar stabdžių trinkelių, antdėklų storis ne mažesnis negu reglamentuoja gamintojas, ar nėra akivaizdžių ABS, EBS sistemos daviklių gedimų (jeigu įrengta), ar nepažeistos stabdžių kameros ir kontroliniai antgaliai.
Dar kartą apžiūrimos padangos ir ratlankiai, pakėlus transporto priemonės priekinę dalį stebimas jų pasisukimo kampas (ar padangos nesiekia kitų važiuoklės detalių), patikrinama jų būklė iš vidinės pusės.
Apžiūrint važiuoklę tikrinama, ar elementai neturi didesnių pažeidimų ar patikimai pritvirtinti, šarnyrinėse jungtyse, įvorėse, atraminėse gumose, ar sandarūs važiuoklės elementų apsauginiai purvasaugiai.
Taip pat tikrinamos amortizatorių tvirtinimo vietos, priekinių ir galinių ratų guolių laisvumas.
Iš apačios vizualiai apžiūrimas ir vilkiko kėbulas bei rėmas. Čia neturi būti įtrūkimų, lūžių ar didesnių deformacijų požymių, korozijos poveikis neturi silpninti laikančiosios konstrukcijos stabilumui (tvirtumui), išoriniai elementai negali turėti kiaurų korozijos pažeidimų, būti deformuoti ar su aštriomis briaunomis.
Esant po vilkiku apžiūrima ir išmetimo sistema. Ji turi būti patikimai pritvirtinta, neturi būti išmetamųjų dujų nuotėkio, neturi būti konstrukcinių pakeitimų ir triukšmo lygis neturi viršyti nustatytų reikalavimų. Kilus abejonių, dėl triukšmo slopinimo sistemos, gali būti atliekamas stovinčios transporto priemonės skleidžiamo triukšmo matavimas. Apžiūrėjus krovininio automobilio konstrukciją, tikrinama, kaip veikia apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, kaip jie sureguliuoti, pritvirtinti (fiksuoti). Ar jų kiekis ir skleidžiama šviesa neviršija leistinų normų. Įvertinama sklaidytuvų ir reflektorių techninė būklė, paties žibinto sandarumas. Apžiūrima ar žibinte įrengtas šviesos šaltinis atitinka žibinto žymėjimą.
Artimosios šviesos žibinto skleidžiamos šviesos srauto pokrypis matuojamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vienas asmuo sėdi vairuotojo vietoje.
Atsižvelgiant į žibinto įrengimo aukštį H2 (atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemiausio sklaidytuvo krašto), skleidžiamos šviesos srauto pokrypis turi būti toks:
1. kai H2 > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc.;
2. kai 0,8 ≤ H2 ≤ 1,0 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc. arba, jei gamintojo nurodytas pradinis reguliavimas yra nuo -1,5 proc. iki -2,0 proc., leistinos ribos yra nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;
3. kai H2 >1,0 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;
Priekinių rūko žibintų šviesa turi šviesti žemyn.
Atskiri reikalavimai keliami transporto priemonės gabaritiniams žibintams:
Kiekvienai transporto priemonei privalomi priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, šoniniai gabaritiniai žibintai privalomi ilgesnėms kaip 6 m transporto priemonėms Priekiniai gabaritiniai žibintai gali būti tik balti, galiniai – tik raudoni, šoniniai dažniausiai būna geltoni, tačiau leidžiami ir raudonos spalvos, bet tik tokiu atveju, kai jie nutolę nuo automobilio galinės dalies ne daugiau kaip 1 m.
Posūkių rodyklių žibintams keliami reikalavimai:
Visiems, tiek lengviesiems, tiek ir krovininiams automobiliams privalomi priekiniai ir galiniai posūkių rodyklių žibintai. Šoniniai žibintai gali būti tokiu atveju, jei tai numatė gamintojas arba automobiliuose, kuriuos pirmą kartą registruojant Lietuvos Respublikoje, buvo taikytos Individualaus tipo patvirtinimo taisyklės Visi posūkių rodyklių žibintai turi būti gintarinės spalvos.
Tik posūkių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti.
Kokie reikalavimai keliami stabdymo signalo žibintams:
Visi apie automobilio stabdymą informuojantys žibintai gali būti tik raudonos spalvos.
Reikalavimai galiniams rūko žibintams:
Jie privalo būti raudoni.
Įjungus rūko žibintus, prietaisų skydelyje turi užsidegti galinių rūko žibintų kontrolinė lemputė.
Atbulinės eigos žibintai:
Jie privalomi visiems automobiliams. Būna vienas arba du.
Šie žibintai gali būti tik balti.
Reikalavimai valstybinio numerio apšvietimui:
Kaip veikia puspriekabės ar priekabos žibintai ir kokia yra jų būklė, tikrinama atskirai.
Ankščiau puspriekabės, priekabos stovėjimo stabdis buvo tikrinamas iš automobilio vidaus nuspaudus valdiklį, bet dabar pasikeitus techniniams reikalavimams, stovėjimo stabdžio valdiklio veikimas tikrinamas atskirai - lauke.
Taip pat tikrinama ar automatiškai suveikia priekabos stabdžiai atjungus pneumatinės stabdžių sistemos jungtį.
Galiausiai tikrinamas variklio dūmingumas.
Kai netaikomi saugių transporto priemonių reikalavimai, tai išmetamųjų dujų dūmingumo reikšmė priklauso nuo transporto priemonės pirmos registracijos datos:
• Motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos iki 2008 m. liepos 1 d.:
• reikšmė 2,5 m-1, kai variklis be turbininio pripūtimo;
• reikšmė 3,0 m-1, kai variklis su turbininiu pripūtimu;
• motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos po 2008 m. liepos 1 d.:
Saugių transporto priemonių ir visų kitų automobilių, kurie pirmą kartą įregistruoti nuo 2012 m. sausio 1 d., išmetamųjų dujų maksimali dūmingumo reikšmė būna nurodyta transporto priemonės gamintojo įrengtoje lentelėje, jeigu jos nėra arba jos negalima rasti, reikšmė parenkama iš kitų informacijos šaltinių, kuriuose pateikiami transporto priemonės tipo patvirtinimu metu nustatyti duomenys.
Jeigu ant transporto priemonės yra užklijuoti lipdukai, informuojantys apie galimą dūmingumą, tikrinama pagal automobilio pagaminimo metus.
Jeigu lipdukų nėra arba juos sunku rasti (ypač būdinga „DAF“ ir „Renault“ modeliams), tada pastarieji rodikliai tikrinami pagal duomenų bazėje esančią informaciją.
Pabaigai – truputis statistikos
Laikotarpis: 2014.01.01 – 2014.12.31 (Duomenys iš Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės -CTADB)
Klasė: N3 klasė - transporto priemonė (toliau - TP) kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis)
Privalomosios techninės apžiūros (toliau - TA) periodiškumas – 12 mėn.
Dažniausiai nustatomų trūkumų gedimų pasiskirstymas procentais
Nr. |
Trūkumo apibūdinimas |
TP su trūkumais dalis % |
1 |
Priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis neatitinka nustatytų reikalavimų |
18.0 |
2 |
Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. |
12.9 |
3 |
Bet koks skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai (gamtai) arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams |
11.2 |
4 |
M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėse nėra gesintuvo, nepakankamas jų skaičius arba jis neatitinka nustatytų reikalavimų |
8.5 |
5 |
Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari |
7.8 |
6 |
Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) |
7.7 |
7 |
Per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas) |
5.9 |
8 |
Nėra, trūksta arba blogos būklės ratų atsparos |
4.3 |
9 |
Nepateikti visi reikalingi dokumentai (draudimo liudijimas (polisas)) |
3.8 |
10 |
Priekiniai ir galiniai rūko žibintai nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis |
3.7 |
11 |
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis |
3.6 |
12 |
Stiklas arba permatomas skydas suskilęs, įtrūkęs, turi kitų neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų |
3.5 |
13 |
Ratų gaubtai nėra (trūksta), nepatikimai pritvirtinti ar stipriai paveikti korozijos |
3.3 |
14 |
Priekinio ir galinio stiklo plovikliai neveikia arba veikia netinkamai |
2.9 |
15 |
Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas neveiksmingas, pažeistas, pritvirtintas netinkamai arba nepatikimai |
2.8 |
16 |
Priekiniai žibintai nešviečia, nėra šviesos šaltinio arba skleidžiama šviesa neatitinka nustatytų reikalavimų |
2.8 |
17 |
Nėra kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, duomenys joje neįskaitomi arba tachografo patikros galiojimo laikas pasibaigęs |
2.7 |
18 |
Greičio ribotuvo kalibravimo (patikros) lentelės nėra, ji neįskaitoma arba negalioja |
2.6 |
Trūkumai pagal grupes
Grupė |
Trūkumų grupės pavadinimas |
TP kiekis, kuriom buvo nustatytas trūkumas |
% nuo atvykusių į TA |
4 grupė |
Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga |
13020 |
33.89 |
0 grupė |
Transporto priemonės identifikavimo duomenys |
10752 |
27.99 |
1 grupė |
Transporto priemonės stabdymo įranga |
8012 |
20.85 |
7 grupė |
Kita įranga |
5791 |
15.07 |
6 grupė |
Važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai |
5600 |
14.58 |
5 grupė |
Transporto priemonės ašys, ratai, padangos ir pakaba |
5353 |
13.93 |
8 grupė |
Neigiami veiksniai |
4942 |
12.86 |
3 grupė |
Matomumas |
3117 |
8.11 |
2 grupė |
Transporto priemonės vairo mechanizmas |
2432 |
6.33 |
Už pagalbą rengiant straipsnį Prim.lt dėkoja „Tuvlitos“ specialistams
Prim.lt