Žymus sklandytuvų konstruktorius Bronius Oškinis gimė 1913 metų balandžio 15 dieną Šakių apskrities Barzdų kaime, Jono ir Agnieškos Oškinių šeimoje.
1920 metais šeima persikėlė gyventi į Kauną. Baigęs šešias pradinės mokyklos ir dvi „Aušros“ gimnazijos klases, toliau mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (ATM). Domėjosi aviacija ir buvo vienas iš 1931 metais gruodžio 13 dieną įkurto Kauno ATM aviacijos būrelio steigėjų.
Baigęs aviacijos kursus, ATM dirbtuvėse vadovavo sklandytuvų statybai. Naudodamasis iš Lietuvos aeroklubo gautais vokiško mokomojo sklandytuvo RRG-23 „Zoegling“ brėžiniais B. Oškinis iš esmės pakeitė jo konstrukciją. Vietoje trosų sparnus sutvirtino spyriais ir pakeitė sparnų formą. 1932 m. rugpjūčio 15 dieną sklandytuvą T-1 („Technikas-1“) pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, o Pažaislio smiltynuose jį išbandė karo lakūnas Gregoras Heidrikis. Čia pirmąjį skrydį atliko ir B. Oškinis.
1932 m lapkričio 6 dieną pirmasis Lietuvoje įvykdė A klasės piloto normatyvus. 1933 metais Nidoje, kuriant Lietuvos aeroklubo sklandymo mokyklą, vadovavo angaro ir bendrabučio statyboms, o kiek vėliau sklandytuvu T-1 įvykdė ir C klasės piloto normatyvus, tapdamas pirmuoju Lietuvoje.
Visą šį laiką jis neatitrūko nuo pagrindinio pomėgio - sklandytuvų statybos. Buvo pastatytas naujas mokomasis sklandytuvas BRO-2 (T-2) ir trys lavinimosi sklandytuvai BRO-3 „Pūkas“, „Aras“ ir „Giriūnas“.
Gavęs LAK stipendiją išmoko skraidyti lėktuvu. Vėliau aspirantu įstojo į Karo aviacijos dirbtuves, o 1936 metais paskirtas Zoknių karo aviacijos dirbtuvių viršininko pavaduotoju. Kiek vėliau tarnavo karo lakūnu 3-ioje eskadrilėje.
1937 metais buvo išbandytas B. Oškinio sklandytuvas BRO-4 „Rūta“, skirtas akrobatiniam skraidymui. Tais pačiais metais Jonas Pyragius ir Bronius Oškinis pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną. Jie dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje (JAV), kuriame B. Oškinis skraidė LAK sklandytuvu „Biržietis“, o J. Pyragius - BRO-5 „Rūta“.
Kai B. Oškinis grįžo iš sąskrydžio, jam buvo paskirta karinė stipendija studijuoti aeronautikos mokslus Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Į Lietuvą sugrįžo 1940 metais, kai joje jau šeimininkavo Raudonoji Armija. Buvo paskirtas į 29-to Pabaltijo teritorinio korpuso Tautinės aviacijos eskadrilės dirbtuves. Karo metu studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, aviacijos dirbtuvėse Fredoje remontavo vokiečių bombonešius „Junkers“ Ju-88. Pokario metais buvo suimtas ir išvežtas į Podolsko lagerį.
1947 metais sugrįžęs į Kauną skaitė paskaitas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir toliau kūrė naujus sklandytuvus. 1949 metų rudenį baigė statyti ir išbandė pirmąjį pokario metais sklandytuvą BRO-10 „Pūkas“. 1956-1962 metais dirbo Kauno sklandymo stoties viršininku.
Simferopolio aviacijos dirbtuvėse buvo pradėta Broniaus Oškinio sklandytuvų BRO-9 „Žiogas“, BRO-11 „Pionierius“ ir BRO-12 serijinė gamyba. Jais buvo aprūpinti visi buvusios SSRS aviacijos sporto klubai.
1962 metais Prienuose įkūrus Eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą, B.Oškinis dirbo konstruktoriumi. Ypatingą dėmesį skyrė sklandytuvų, skirtų jaunimui, kūrimui. Juose įdiegė daug naujovių, panaudojo plyšinius sparnus, plyšinius užsparnius ir eleronus.
B. Oškinis sukūrė 25 įvairių modifikacijų sklandytuvus ir atvėrė kelią į erdves tūkstančiams jaunuolių.
Broniaus Oškinio nuopelnai plėtojant sklandymą įvertinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: jį apdovanojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir FAI (Tarptautinė Aeronautikos Asociacija). Jo vardu pavadinta Kėdainių vaikų aviacijos mokykla ir gatvė Palangoje.
Bronius Oškinis mirė 1985 metų balandžio 7 dieną. Palaidotas Palangos kapinėse.
