Nuo įkyrių ligų saugo stiprus imunitetas

Atėjus rudeniui ir gerokai atvėsus orams, tuo labiau jiems esant permainingiems, labai svarbu, kaip į tai sureaguos mūsų organizmo apsauginė sistema. Imunitetas – tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o tuo pačiu ir unikalumą. Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas: kažko daugiau pavalgius ar išgėrus. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Almos  Mikalauskienės, imunitetą reikia formuoti palengva – sveikai maitintis, sportuoti, skiepytis, stebėti savo organizmo siunčiamus signalus, o susirgus, laiku gydytis.

Įgimtas ir įgytas imunitetas
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams, kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės. Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą – jis yra jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Kartais imunitetas yra kūdikiui perduodamas per motinos pieną. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus - antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kiti. Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.

Dėl infekcijos sutrinka organizmo darbas
Kai bakterijų patenka į organizmą, pavyzdžiui, pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą keliauja vieno tipo baltieji kraujo kūneliai - fagocitai. Į žaizdą jie patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį ir jiems būdingu būdu sugeba naikinti bakterijas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greitai, infekcija nekyla. Jei kraujo kūnelių ir bakterijų „kova“ užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.

Viena iš imuniteto reakcijų – alergija
Į nepavojingas medžiagas kartais žmogaus organizmas specifiškai sureaguoja. Kitaip tariant, alergizuoja. Alergijos priežastis gali būti: maisto dalelės, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiuko dalelės, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Pastaruoju metu alergijų labai padaugėjo. Sveikatos specialistai teigia, kad alergijos priežastis - imuniteto defektas. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas“ medžiagas, sukeldamas uždegimines reakcijas, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholis, miego stygius, netaisyklinga mityba, stresas, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, aplinkos užterštumas, dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą, bei kiti veiksniai. Dažnai sergant peršalimo ligomis galima įtarti imuniteto susilpnėjimą. Pasak sveikatos specialistų, nusilpus imunitetui žmogus peršalimo ligomis serga dažniau nei 4-6 kartus per metus, jį puola herpes virusai, dažni chroniškų ligų recidyvai, padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas, alerginės ligos.

Imuniteto stiprinimo profilaktika
Norint padėti savo imunitetui reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, įvairiapusiškai maitintis, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6-7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Be to, šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys, leidžiantis įvertinti užsikrėtimo mikobakterijomis riziką, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą visuomenėje. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae – b sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašeliniu keliu. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis.

Natūralus imuniteto stiprinimas
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis. Ypač padeda česnakas, jis yra stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais. Ežiuolė taip pat turi tokių savybių - skatina imuninių ląstelių veikimą, tiesiogiai kovodama su bakterijomis ir virusais. Taip pat rekomenduojama valgyti medų. Jis padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus gydo nuo visų peršalimo ligų. Grikių medų rekomenduojama vartoti sergantiems mažakraujyste, nes jis efektyviai reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Pienių medus turi organizmą valančių savybių, gerina kepenų bei inkstų darbą. Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui.

 
Lina ABROMAVIČIENĖ