|
|
Kaip įrengti veją
|
Lygus, prižiūrimas žolės kilimas, idealiai išdėstyti takeliai, elegantiškos pievelės – šitaip dauguma įsivaizduoja veją. Šiuolaikinės vejos mėgsta kruopštų paruošiamąjį darbą bei reguliarią priežiūrą. Kaip sodo sklype sukurti gražią veją, kad būtų galima ir svečiui parodyti, ir pačiam pasigėrėti?
Pirmiausia pasirenkame vejos tipą (apie tai esama nemažai populiarios literatūros, straipsnių internete), o tada ateina metas dirvos paruošimui.
Vietos parinkimas
Dirva – jūsiškės vejos pagrindas. Jos kokybė, išvaizda, ilgaamžiškumas ir t. t. priklausys nuo žemės, kurioje ji auga. Pirmiausia pašaliname iš numatytos vietos visą statybinį laužą ir apžiūrime dirvą. Jei vietą išrinkome žemumoje, kur kaupiasi drėgmė, būtina pakloti 5–10 centimetrų storio drenažinį sluoksnį iš žvyro arba smėlio.
Tada ant viršaus paskleidžiamas kitas – žemių sluoksnis. O jeigu rengiate veją anksčiau buvusios vietoje, sukaskite gruntą iki 25 centimetrų į gylį bei išrinkite šaknis ir piktžoles. Po to vejai skirtą aikštelę išlyginkite ir padenkite auginimui skirta žeme (žemių mišiniu). Tai bus trečias – kultūrinis sluoksnis. Pastarasis sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 8–10 centimetrų storio. Neretai čia naudojamas kompostas su durpių ir smėlio priemaiša. Visa tai galima paruošti patiems arba tiesiog nusipirkti.
Jeigu kuriama dekoratyvinė veja, tai jos vidurį galima kiek pakelti – drėgmei nebus kur užsilaikyti. Galima kultūrinio sluoksnio atsisakyti, tačiau tokiu atveju vejai prireiks daugiau priežiūros. Galimas ir kompromisinis variantas – sumažinti sluoksnio storį.
Toliau aikštelė su gruntu išvoluojama ne mažesnės kaip 300 kilogramų masės volu. O po dviejų savaičių volavimas kartojamas, kadangi žemė nusėda, o atsiradusias duobutes būtina užpilti ir pakartotinai suvoluoti.
Sėjimas
Prieš sėjant reikia patikrinti, ar paruoštoje vietoje neatsirado piktžolių – jos įsimeta greitai. Jeigu vis tik radote – išraukite arba apipurkškite herbicidais. Jeigu tenka griebtis herbicidų, vejos sėją atidėkite vienai savaitei.
Prieš sėjant žemę gerai palaistykite vandeniu ir patręškite mineralinėmis trąšomis, kurios į gruntą įterpiamos grėbliu. Tuomet belieka sulaukti giedros, nevėjuotos dienos, pasėti veją ir dar sykį suvoluoti, tik šį kartą – legvesniu volu.
Pasėjus veją būtina palaistyti, geriausiai – apipurškiant, nes kiti būdai gali išplauti žemę. Štai ir viskas. Belieka laukti, kada ims kaltis žolytė ir, žinoma, kasdien laistyti. Jeigu drėgmės pakanka, veją galima laistyti ir kas antrą dieną. Tačiau kruopščiai ir sunaudojant ne mažiau 10 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui vejos ploto.
Jeigu neturite galimybės laistyti kasdien (tarkime, į sodą atvažiuojate tik savaitgaliais), tuomet veją sodinkite antroje vasaros pusėje, kuomet yra didesnė lietaus tikimybė. O nuo perdžiūvimo veją gerai saugo ant viršaus patiestas audinys, iš kurio daromi maišai. Žinoma, specializuotose parduotuvėse yra ir specialiai tam pritaikytų dangų.
Nederėtų pamiršti, kad vejai reikalinga jūsų tolesnė priežiūra. Reguliariai ravėkite piktžoles, pakartotinai apsėkite plinkančius žolės plotus, patręškite, jeigu to reikia. Atminkite, jog vejoms, kurios turi drenažinį sluoksnį, reikės daugiau azotinių trąšų, kurios greitai yra lietaus išplaunamos.
Pavasario sulaukus
Sniegui nutirpus iš vejos pašalinama pernykštė pageltusi žolė, šiukšlės, o pati veja iššukuojama. Jeigu vejos amžius yra metai arba daugiau, ją reikia dar ir suvoluoti. Patręšiame kompleksinėmis arba specialiai vejai skirtomis trąšomis. Jei žalias vejos kilimas dengia molėtą žemę, tą lopinį pabarstome smėliu. Išravime piktžoles (jų gali pasitaikyti ir pavasarį!) bei atliekame smulkų, kosmetinį vejos „remontą“. Viską darome ne atmestinai, bet kruopščiai ir su deramu dėmesiu.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
