|
|
Begonijos – reiklios pietietės
|
Jau kelerius dešimtmečius begonijos Lietuvoje yra vienos iš populiariausių kambarinių ir lauko gėlių, nes kas gali atsispirti jų grožiui: įvairiaspalviams storiems lapams, kurie būna ne tik žali, ir ryškiaspalviams žiedams.
Tiesa, ne visada begonijos puikiai auga ir klesti, net ir labai kruopščiai prižiūrimos.
Tačiau, ką padarysi – jos gi pietietės.
Užkariavo pasaulį lapų grožiu
Į Europą begonijos atvežtos dar XVIII amžiaus pabaigoje iš drėgnų tropinių Amerikos miškų. Savaime augančios begonijos - žoliniai augalai, krūmai, puskrūmiai su pavieniais neįtikėtinai gražiais įvairiausių formų, spalvų ir dydžių lapais bei ne itin įspūdingais žiedais.
Tik kai Europoje begonijos paplito, gėlininkai išvedė ir įvairių dydžių, spalvų bei formų jų žiedų.
Beje, kiekviena begonija išaugina ir vyriškus, ir moteriškus žiedus, kurie galop subrandina smulkias sėklytes tribriaunėse dėžutėse.
Dabar begonijų priskaičiuojama apie tūkstantį rūšių, bet iš jų ne tiek daug tinkamos auginti lauke, ypač Lietuvos klimato sąlygomis.
Kai kurios begonijos yra žemaūgės – keliolikos centimetrų aukščio, kai kurios išauga iki pusantro metro. Vienų stiebai sumedėja, kitų išlieka žoliniai, trečių stiebai svyra, ketvirtų – statūs.
O ir begonijų šaknys labai įvairios: vienų įspūdingi gumbai, kitų – it siūleliai.
Žiedų spalvų paletė net nenusakoma – žiedai būna ir balti, ir geltoni, ir rožiniai. Tačiau kaip minėta, įspūdingiausi vis dėlto begonijų lapai: stori, kartais žali, kartais rusvi, o kartais maišyti.
Nuo visadžydės iki hibridų
Populiariausia, ko gero, yra visadžydė begonija, kuri jau daugiau kaip du šimtus metų kryžminama su kitomis gentainėmis, kad išlaikytų šiam augalui būdingus požymius. Jos žiedeliai – tik iki trijų centimetrų skersmens, lapai arba rusvi, arba žali, o krūmelis išauga kiek daugiau nei sprindžio aukščio.
Aukštoji begonija už visadžydę ne ką aukštesnė, bet įspūdingesnė, nes jos žiedai kartais būna ir pilnaviduriai, ir net oranžinės spalvos. O įdomiausia, kad ji pražysta bet kuriuo metų laiku.
Koralinė begonija – jau žmogaus išvesta rūšis. Tai iki metro aukščio augalas su šviesiai žaliais sidabru dėmėtais lapais ir didelėmis kabančiomis kekėmis raudonų žvilgančių žiedų.
Kitas hibridas - Krednerio begonija su tamsiai žaliais rausvo atspalvio plaukuotais lapais ir baltų žiedų kekėmis. Iš Brazilijos kilusi melsvalapė begonija, žinoma, pasižymi melsvai žaliais kiek plaukuotais lapais ir raudonais žiedais.
Dar yra Masono, rausvalapių, smulkialapių, svyruoklių, smaragdinių, žvilgančiųjų, imperatoriškųjų, kampuotųjų ir šimtai kitaip vadinamų begonijų.
Kai kurias iš jų Lietuvoje įmanoma auginti tik patalpose, kai kurias – ir lauke.
Vanduo, bet ne dušas – šviesa, bet ne saulė
Būtina atsiminti, kad visos begonijos gerai auga šviesioje, bet labai saulės nekaitinamoje vietoje – nesvarbu, kur jas auginsite, ar kambaryje, ar gėlyne, ar vasarai išnešite su vazonais į balkoną. Jei bus per tamsu, jos nustos žydėti.
Laistyti rekomenduojama ne per šaltu vandeniu ir ne gausiai – pradės pūti. Ir jokiu būdu begonijų negalima purkšti – atsiras dėmių ir augalas gali žūti. Geriau šalia jų pastatyti indą vandens.
O tręšti reikėtų kas dvi savaites žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
Nužydėjusias begonijas reikia nugenėti ir palaukti, kol vėl pražys.
Persodinti į durpių ir komposto mišinį baigusias žydėti begonijas derėtų kasmet.
Dauginti ir lapais, ir ūgliais
Dauginti begonijas paprasta – užtenka nulaužti gražų, nei per seną, nei per jauną lapą ir iškart pasodinti maždaug vieno centimetro gylyje. Pasodinus – laistyti, bet neperlaistyti.
Kai kurie gėlininkai sugeba begonijas padauginti ir lapų gabaliukais.
Jei yra galimybė, tai dar paprasčiau šiuos augalus dauginti viršūniniais auginiais: balandį nupjauti su 2-3 lapais ūglį ir pasodinti į naują vazoną. Kai kurių rūšių begonijų net šakniastiebius dalimis rekomenduojama dauginti.
Tik štai, jei bandysite dauginti hibridines begonijas, gali ir nepavykti, nes jas išvedę gėlininkai turi savų paslapčių.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
