Internetu prekes perka 40 proc. šalies gyventojų – dar vejamės ES vidurkį

2019.10.01.

4 iš 10 šalies gyventojų bent kartą per mėnesį ką nors perka internetu, o dešimtadalis taip apsiperka bent kartą per savaitę. Apie penktadalis nėra išmėginę šio pirkimo būdo, rodo „Kantar“ Atlas tyrimas. 

Labiausiai šalyje prigijo įprotis internetu pirkti bilietus į renginius, elektronikos prekes, draudimo paslaugas. Drabužiai yra trečia pagal populiarumą kategorija – internetu juos yra pirkę daugiau nei kas ketvirtas gyventojas (27,5 proc.). TOP5 parduotuvės, kuriose lankosi pirkėjai yra Pigu.lt, senukai.lt, aliexpress.com, bilietai.lt ir tiketa.lt.

„Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių.  Žmonėms įvertinus savo laiko, pinigų ir energijos sąnaudas, skiriamas pirkiniams – noras paliesti, pajusti, pamatuoti perkamą daiktą tampą ne esminiu, ypač, jeigu yra tinkamos grąžinimo sąlygos“, – sako  Skaistė Varnienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Pasak jos, galimybė paliesti daiktą prieš įsigyjant nėra svarbi maždaug pusei vartotojų ir tai liudija avalynės e–prekybos kategorija: internetu ją yra pirkę penktadalis respondentų. 

„Tam pasitarnauja ir šioje kategorijoje paplitusi praktika, kai netikusias pagal išvaizdą ar dydį nenaudotas prekes galima grąžinti per porą savaičių, mėnesį, o kai kurios avalynės parduotuvės taiko net metų terminą, taip griaunamas nepasitikėjimo bei nuogąstavimų barjeras, kuris e–prekyboje yra vienas didžiausių kliuvinių naujiems vartotojams įgyti“, – sakė ji.  

Įsivaizduojamos problemos didesnės nei realios

Pasak S. Varnienės, tyrimai rodo, jog pagrindinis barjeras e–prekybai Lietuvoje – yra tiesiog susiformavęs įprotis, prisirišimas prie fizinių parduotuvių (tokią priežąstį įvardino apie 31 proc. apklaustųjų, nieko nepirkusių internetu per pastaruosius metus). Dešimtadalis gyventojų nepirkusių internetu, įvardija jau minėtą pasitikėjimo kliūtį ir nuogąstavimą, kaip seksis gauti užsakytą prekę, kas bus, jei pirkinys netiks ar nepatiks. Trečia populiariausia priežastis – neužtikrintumas dėl prekės pristatymo termino.  

„Pastebime, kad įsivaizduojamos problemos yra daug didesnės nei realios – pvz.,  kone dešimtadalis įsivaizduoja sunkumus dėl prekės grąžinimo ar garantinių įsipareigojimų ir ši tendencija tęsiasi jau kone dešimtus metus, tuo tarpu realybėje su šia problema susiduria vos 2 proc. Tai signalas e–prekybininkams, kad labai svarbu rasti būdų paskatinti vartotoją išmėginti šį pirkimo būdą pirmą kartą“, – sakė S.Varnienė . 

Pirmo karto barjeras

Pasak „Kantar“ ekspertės, skaičiai rodo, kad išmėginus šį būdą, taip perkama ir toliau bei dažniau: tik per dešimtadalį pirkusių internete čia perka kartą per pusmetį arba rečiau. 

„Internetinė prekyba Lietuvoje turi nemažą lojalių pirkėjų būrį – apie ketvirtadalis internete perka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. O kalbant apie transporto bilietus, bilietus į renginius ir apgyvendinimo bei draudimo paslaugas – po dešimtadalį pirkėjų šių kategorijų prekes ar paslaugas linkę pirkti išskirtinai internetu. Stipresnės fizinių parduotuvių pozicijos yra tik drabužių, maisto ir baldų bei interjero srityse, visur kitur gyventojai dažniau renkasi elektronines alternatyvas“,  – sakė rinkos tyrimų vadovė. 

Z karta – dauguma perka internetu 

Dar stipresnės e–prekybos pozicijos yra Z kartoje – du iš trijų šios kartos žmonių per pastarąjį mėnesį pirko internete bilietus į renginius (67 proc.), kas antras – elektronikos prekių, drabužių ar transporto bilietų. 

Vis dėlto lyginant su ES vidurkiu, Lietuva dar atsilieka. Europos Sąjungoje vidutiniškai internetu per metus, paskutiniais 2017 m. Eurostat duomenimis, yra pirkę daugiau nei pusė visų internetu besinaudojančių ES gyventojų (58 proc.), kai tuo tarpu Lietuvoje – 43 proc.